Lenkijos sostinė penktadienį (08.01) pažymėjo Varšuvos sukilimo Antrojo pasaulinio karo metais 59-ąsias metines.
1944 metų rugpjūčio 1-ąją Armijos Krajovos vadovaujami miesto gyventojai stojo į žūtbūtinį mūšį su vokiečiais, kurie, puolami dviem frontais - iš Vakarų juos spaudė sąjungininkai, o iš Rytų - Raudonoji armija - tuo metu traukėsi Berlyno link.
Į nelygią kovą su vokiečiais penkerių metų okupacijos nualintame mieste stojo 23 tūkst. menkai ginkluotų Armijos Krajovos kovotojų. Vis dėlto sukilėliai, remiami vietos gyventojų, kapituliavo tik spalio 2-ąją, po 63 nuožmios kovos dienų.
Anapus Vyslos esančioje kitoje Lenkijos sostinės pusėje stovėjo SSRS armijos daliniai, tačiau, kaip tvirtina istorikai, į pagalbą ateiti sukilėliams jiems uždraudė Josifas Stalinas.
Nelygioje kovoje su 50 tūkst. vokiečių karių žuvo apie 18 tūkst. sukilėlių ir 150 tūkst. civilių asmenų. Vokiečiai neteko 10 tūkst. kariškių. Keršydami už sukilimą nacių armija sugriovė apie 75 proc. Varšuvos pastatų.
Didvyriškas pasipriešinimas 17 val. buvo pažymėtas sirenų gaudimu, be to, trumpam sustojo visuomeninis transportas. Sostinės gyventojai prie žuvusių sukilėlių paminklų padėjo gėlių ir vainikų, uždegė žvakes.
BNS
