Žemieji parlamento rūmai, Seimas, kontroliuojamas partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), 235 balsais „už“, 192 „prieš“ ir 23 parlamentarams susilaikius, pritarė įstatymui, suteikiančiam teisę teisingumo ministrui spręsti, kas iš dabartinio AT narių toliau eis pareigas, o naujus kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą parinks Nacionalinė teismų taryba.
„Šios reformos priėmimas pažeidžia teisinės valstybės principą, nes ji atiduoda teisinę sistemą politinei valdžiai. Tai nutiesia kelią nedemokratinei sistemai Lenkijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos mokslų akademijos politologas Stanislawas Mocekas (Stanislovas Mocekas).
„Situacija yra labai rimta ir gali tapti nevaldoma. Iš PiS pusės nematome noro siekti kompromiso, o opozicija yra pernelyg silpna“, – pridūrė jis.
Ši priemonė yra viena iš daugelio prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurios, PiS teigimu, yra būtinos, kad ši sistema būtų efektyvesnė ir gebėtų kovoti su korupcija.
Vis dėlto Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) trečiadienį pareiškė, kad „tie įstatymai smarkiai didina sistemines grėsmes teisinės valstybės principui Lenkijoje“.
„Kartu paėmus jie gali panaikinti bet kokią likusią teismų nepriklausomybę, o teismų sistema būtų visiškai politiškai kontroliuojama vyriausybės“, – pridūrė jis.
F.Timmermansas perspėjo Lenkiją, kad nenutraukus tų reformų EK gali įšaldyti Varšuvos teises balsuoti ES Taryboje – aukščiausiame sprendimus priimančiame Bendrijos organe. Šio „branduolinio varianto“ 28 nares turinti ES dar niekada nėra inicijavusi.
Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna) iš opozicinės Pilietinės platformos (PO) anksčiau ketvirtadienį pavadino šią Aukščiausiojo Teismo reformą „grėsmingu perversmu“.
Įstatymui dar turi pritarti Lenkijos parlamento aukštieji rūmai, Senatas, taip pat kontroliuojamas PiS, bei šalies prezidentas Andrzejus Duda (Andžėjus Duda).
Teisininko išsilavinimą turintis A.Duda, glaudžiai susijęs su PiS, ketvirtadienį išplatino pranešimą, kad atsisakė susitikti su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, taip pat yra kritikavusiu situaciją Lenkijoje.
PiS į valdžią atėjo 2015-ųjų pabaigoje. Aštuonerius metus opozicijoje išbuvusi partija iškart ėmė reformuoti teismus ir žiniasklaidą, bet kritikai tokius valdančiųjų veiksmus vadina bandymais konsoliduoti valdžią.
Dilema ES
ES pirmą kartą perspėjo Lenkiją dėl Konstitucinio Teismo reformų 2016-ųjų pradžioje. Pagrindinė KT funkcija yra spręsti, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai. Tąkart priimtos reformos palenkė teismą valdančiųjų konservatorių naudai, o vyriausiuoju teisėju buvo paskirtas vienas iš PiS šalininkų.
S.Moceko teigimu, pastaroji Aukščiausiojo Teismo reforma yra „Europos Sąjungos, kuri nesivadovavo savo reakcija dėl Konstitucinio Teismo reikalo, neveikimo rezultatas“.
„Dabar laukiame prezidento sprendimo; jis vis dar turi veto teisę. ES sprendžia dilemą: ar veikti dabar, kol procesas tebevyksta, ar laukti. Aišku, tai dar nebaigta, bet vėliau gali būti per vėlu“, – sakė politologas, kai protestuotojai planuoja vėliau šiandien susirinkti į demonstraciją priešais prezidentūrą.
Praėjusią savaitę Varšuvoje bei kituose miestuose dešimtys tūkstančių žmonių išėjo protestuoti prieš teismų sistemos reformas, jau priimtas abiejų parlamento rūmų.
Pirmasis teisės aktas numato, kad Nacionalinės teismų tarybos (KRS), turinčios užtikrinti teismų nepriklausomybę, narius nuo šiol rinks parlamentas, dabar kontroliuojamas PiS.
Antrasis įstatymas skelbia, kad teisingumo ministrui suteikiami įgaliojimai skirti Lenkijos bendrųjų teismų pirmininkus.
