Lenkijos pasienyje, lietuvių gyvenamuose Seinuose, neleidžiama įamžinti lietuvių kultūros paveldo. Pasienyje ignoruojama ir informacija lietuvių kalba: nuorodos turistams pateikiamos 4 kalbomis, tačiau lietuvių – ne.
Seinų mieste turistams informacija apie Seinijos kraštą, jo istoriją ir maršrutai po žymias vietoves pateikiami keturiomis kalbomis: lenkų, anglų, vokiečių ir rusų.
Nekart Seinuose dirbantys diplomatai reikalavo informaciją skelbti ir lietuviškai, tačiau atsakymo iš miesto valdžios negauna lig šiol.
„Pavyzdžiui, važiuojant nuo Augustavo ar nuo Suvalkų, ar per Seinus, neaišku, koks kitas miestas yra Lietuvoje. Lietuvoje, važiuodamas per Lazdijus, suskaičiavau net keturis tokius kelio ženklus, kuriuose buvo lenkiškai parašyta „Seinai“ ir kiek kilometrų liko važiuoti“, – sako Liudvikas Milašius, Lietuvos Respublikos konsulas Seinuose.
Stringa ir lietuviško kultūros paveldo išsaugojimas, nors tai numato Lenkijos tautinių ir etninių mažumų įstatymas.
Seinuose kunigų seminarijoje mokėsi Vincas Mykolaitis-Putinas, bažnyčioje laisvės idėjas skelbė Antanas Baranauskas, čia mokėsi ir Vincas Kudirka. Apie tai bylojančios atminimo lentos iki šiol neleidžiama pakabinti.
„Užrašas lietuvių ir lenkų kalbomis buvo suderintas su vietos klebonu. Tačiau, deja, pakabinti negalėjome, neva dėl tos priežasties, kad esą remontuojama kunigų seminarija. Šiemet rudenį bus minimos 185-osios buvusios kunigų seminarijos metinės, bandysime ta proga lentą pakabinti“, – teigia L. Milašius.
Seinų burmistras ne kartą viešai žadėjo Liepos 22-osios gatvę pavadinti vyskupo Antano Baranausko vardu. Gatvėje įsikūrusi lietuviška Žiburio gimnazija, Lietuvos konsulatas. Tokį pažadą išgirdo ir Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, prieš metus apsilankiusi Seinuose. Tačiau iki šiol padėtis nepasikeitė.
„Seinų gyventojai buvo apklausti ir pildė anketas, ar Liepos 22-osios gatvę pervadinti vyskupo Antano Baranausko vardu. Dauguma gyventojų patvirtino, kad nenori keisti gatvės pavadinimo, du kartus svarstė ir miesto taryba“, – kodėl nepakeistas gatvės pavadinimas, aiškina Seinų miesto burmistras Stanislawas Kapas.
Lenkijos lietuviai pageidauja įamžinti „Šaltinio“ leidyklą, veikusią iki Pirmojo pasaulinio karo ir leidusią lietuviškas knygas. Tačiau ant pastato pakabinti atminimo lentos taip pat neleidžiama.
