Tokios bendros ceremonijos veda „į derybas dėl padėties Europoje – dėl to, ar Europai pavyko rasti veiksmingą būdą išvengti karinių konfliktų“, – B.Komorowskis sekmadienį sakė žurnalistams.
„Lenkai ir vokiečiai laikosi bendro požiūrio, kad tinkama saugumo formulė yra europinė integracija ir NATO narystė“, – pabrėžė Lenkijos lyderis, pridūręs, jog kyla problemų dėl to, jog „ne visa Europa dalyvauja europinės integracijos procese“.
Pirmadienį 17 val. Lenkijos ir Vokietijos prezidentai Gdanske uždegs žvakeles Vesterplatės gynėjų kapinėse ir padės vainikus prie Lenkijos pakrantės gynėjų paminklo Vesterplatės pusiasalyje.
Tuo tarpu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas anksčiau pirmadienį pasakys kalbą Vesterplatėje per Antrojo pasaulinio karo pradžios minėjimą ir dalyvaus tradicinėje žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje.
Vesterplatės pusiasalis Gdanske buvo pirmųjų susirėmimų tarp Vokietijos ir Lenkijos pajėgų 1939 metai arena. Ten buvusi nedidelė lenkų karių įgula iki rugsėjo 7-osios didvyriškai atrėminėjo vokiečių sausumos, karinių jūrų pajėgų ir aviacijos atakas.
Nuo pat 1939 metų rugsėjo 1-osios, kai pirmieji vokiečių sviediniai pradėjo kristi ant lenkų tvirtovės Gdanske, iki paskutinių karo dienų 1945-aisiais Lenkija išgyveno vienus iš didžiausių to karo žiaurumų, o beveik visa gausi šios šalies žydų bendruomenė buvo sunaikinta nacių.
Per tą konfliktą žuvo beveik 6 mln. lenkų – apie 17 proc. šalies gyventojų, įskaitant apie 3 mln. žydų.
Prisiminimai apie tuos laikus vėl išniro į paviršių, kai Rusija kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o Ukrainos rytuose prasidėjo kruvinas konfliktas su prorusiškais separatistais.
„Naudoti karinę jėgą prieš savo kaimynes, aneksuoti jų teritoriją, neleisti joms laisvai rinktis savo vietos pasaulyje – tai tampa nerimą keliančius priminimu apie Europos XX amžiaus istorijos tamsiuosius puslapius“, – B.Komorowskis rašė viename laikraštyje paskelbtame straipsnyje prieš Antrojo pasaulinio karo pradžios metines.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga slapta susitarė pasidalyti Rytų Europą, pasirašiusios vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) paktą.
Praėjus savaitei, Vokietijos šarvuotlaivis „Schleswig-Holstein“ pradėjo šaudyti į Lenkijos tvirtovę Vesterplatėje netoli šiaurinio Gdansko miesto Gdansko, kuris anuomet vadinosi Dancigu.
Vienas iš pirmųjų nacių subombarduotų miestų buvo Veliunis netoli tuometės Vokietijos ir Lenkijos sienos. Jis buvo sunaikintas pirmosiomis karo minutėmis, o per pirminius antskrydžius žuvo apie 1 200 jo gyventojų.
„Tai suteikė galimybę pamatyti, kaip vyks šis karas: kruviniausias, siaubingiausias iš visų istorinių konfliktų“, – sakė Gdanske veikiančio Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Janas Szkudlinskis (Janas Škudlinskis).
Nacių lyderio Adolfo Hitlerio įvykdytas Lenkijos užpuolimas paskatino Didžiąją Britaniją ir Prancūziją paskelbti karą Vokietijai.
1939 metų rugsėjo 17-ąją Sovietų Sąjungos armija įsiveržė į Lenkiją iš rytų, o 1940-aisiais Maskvos saugumo tarnybos sušaudė tūkstančius lenkų karininkų per liūdnai pagarsėjusias Katynės žudynes.
1941 metais naciai sulaužė sutartį su Maskva ir įsiveržė į sovietų okupuotas rytines Lenkijos teritorijas.
Nuo to laiko iki karo pabaigos grūmėsi du aljansai: Ašies valstybės, vadovaujamos Vokietijos, Italijos ir Japonijos, kurias galiausiai nugalėjo Sąjungininkų pajėgos, vadovaujamos Britanijos, Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
