SEB grupės analitikų teigimu, po Rusijos ekonomikos susitraukimo šiais metais 4 proc., 2016 m. BVP nuosmukis dar sieks 1 procentą. SEB ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė žaliavinės „Brent“ naftos kaina kitąmet sudarys 55 JAV dolerius už barelius ir bus tik vienu JAV doleriu didesnė nei vidutinė kaina 2015 metais. Tokios problemos kaip aukštas infliacijos lygis, mažėjančios investicijos bei kapitalo pasitraukimas iš šalies liks aktualios ir artimiausiu metu. Vakarų pasaulio valstybių įvestos sankcijos labiausiai veikia Rusijos ekonomiką dėl apribotų galimybių šalies verslui skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose, o tai atitinkamai smukdo ir smukdys investicijų apimtis. Apskritai, Rusijoje struktūrinių ilgalaikių problemų sąrašas tik ilgėja, o užsienio investuotojų noras plėtoti verslą mažėja. Vidaus paklausa kol kas negelbėja dėl stipriai šoktelėjusios infliacijos, privertusios mažmeninės prekybos apimtis nusiristi iki 2008 m. krizės metu buvusio lygio.
Ukrainos ekonomika per pirmą šių metų pusmetį susitraukė 15 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, bet jau pasirodo ženklų, kad ji po drastiško nuosmukio pradeda judėti link stabilesnės būsenos. SEB grupės analitikai tikisi, kad šalies BVP ateinančiais metais paaugs 1 procentą. Teigiamą įtaką valstybės finansams turėjo pasiektas susitarimas su užsienio kreditoriais dėl 20 proc. skolų, denominuotų eurais, nurašymo. Šalies vyriausybė pastaruoju metu įgyvendina daug nepopuliarių, bet reikalingų ilgalaikei plėtrai reformų. Dažnai sprendimai turi trumpalaikę neigiamą įtaką asmeninei gyventojų gerovei, tad dabartinės vyriausybės populiarumas mažėja ir socialinė bei politinė įtampa šalyje artimiausiu laikotarpiu liks didelė, ypač turint omenyje, kad spalio 25 d. vyks vietos savivaldos rinkimai. Pasak SEB grupės ekonomistų, Lenkijos ekonomika 2016 m. turėtų augti sparčiausiai Vidurio ir Rytų Europoje. Laukiama, kad šalies BVP padidės 3,6 procentais. Šie metai šalies ūkiui taip pat yra pakankamai sėkmingi, leisiantys pasiekti 3,4 proc. BVP augimą. Kaip ir anksčiau, vidaus paklausa yra pagrindinis ekonomiką į priekį vedantis veiksnys. Tikimasi, kad išliks spartus vidutinio darbo užmokesčio didėjimo tempas kartu su mažėjančiu nedarbo lygiu. SEB ekonomistai prognozuoja, kad šalies centrinis bankas nebeturėtų artimiausiais metais mažinti bazinės palūkanų normos. Atsižvelgiant į didesnes nei kitose regiono šalyse trumpalaikes palūkanų normas bei didesnį BVP plėtros tempą, tikėtina, kad zlotas euro atžvilgiu per artimiausius dvejus metus sustiprės.
Baltijos šalių ekonomikas labiausiai palaiko stipriai augantis vidaus vartojimas, kurį lemia didėjantis vidutinis realusis darbo užmokestis bei mažėjantis nedarbo lygis. Estijoje vidaus paklausa yra stipriausia – ten mažmeninės prekybos apimtis kol kas auga 8 proc. metiniu tempu. Kartu su vartojimu, priešingai nei per paskutinę ekonominę krizę, didėja ir taupymas – indėlių suma bankų sistemoje padidėjo 8 procentais. Beje, Estijoje dėl smarkaus darbo užmokesčio augimo jau prognozuojamas ir vidutinio nedarbo lygio padidėjimas 2016 m. nuo 6,5 iki 6,8 procentų, verslui didinant veiklos efektyvumą ir mažinant žemiausią atlyginimą uždirbančių darbuotojų skaičių. Panašūs ekonomikos pokyčiai vyksta ir Latvijoje, kur augimą dar spartina ir pakankamai solidžiai atrodantys pramonės – ypač medienos, baldų, elektronikos ir chemijos – rodikliai. SEB analitikai prognozuoja, kad kitais metais tiek Estijos, tiek ir Latvijos BVP didės 2,7 procentais.
„Lietuvos ekonomikos plėtros sulėtėjimas bei atsilikimas nuo kitų Baltijos šalių šiais metais turėtų būti laikinas ir jau 2016 metais ūkio augimas, daugiausia varomas stiprėjančios vidaus paklausos ir, tikėtina, imsiančių gerėti eksporto rodiklių, paspartės iki 2,8 procento. Kita vertus, lieka ganėtinai daug neigiamų išorinių ekonominių ir politinių veiksnių, galinčių riboti prognozuojamą augimo tempą, taigi, kaip įprasta, Lietuvos laukia dar vieni įdomūs metai, juolab, kad ir kitų metų rudenį vyksiantys rinkimai taip pat turės nemažos įtakos esamos valdžios sprendimams ekonomikos reikalais,“ — sako SEB banko Lietuvoje vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
