2015 m. kai Jarosławo Kaczyńskio vadovaujama partija „Įstatymas ir teisingumas“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwość“) atėjo į valdžią, ji iškart ėmėsi pertvarkyti teismų sistemą. Pokyčiai laukė Konstitucinio teismo, Aukščiausiojo teismo ir jo teisėjus skiriančios teismų tarybos. Balandį įsigaliojo įstatymas, pagal kurį Aukščiausiojo teismo teisėjų pensijinis amžius sumažintas nuo 70 iki 65 metų. Reforma turėjo priversti teismą palikti apie trečdalį teisėjų, tarp jų – teismo pirmininkę Małgorzatą Gersdorf.
Europos Teisingumo Teismas rugpjūtį pradėjo nagrinėti šį atvejį ir galimybę pritaikyti sankcijas Lenkijai. Tuomet šalies vicepremjeras Jarosławas Gowinas teigė, kad Lenkijos valdžia neturės kito pasirinkimo, kaip tik ignoruoti Liuksemburge įsikūrusio teismo sprendimą. Panašu, kad „Įstatymo ir teisingumo“ viršūnės pakeitė nuomonę. Spalį Europos Teisingumo Teismas įsakė šaliai nedelsiant sustabdyti šį įstatymą. Nenorėdama gauti baudų ir neskatindama tolimesnio konflikto, Lenkija atšaukė prieštaringai vertinamą reformą.
Žingsniai atgal
Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala tv3.lt sakė, kad tarptautinės bendruomenės spaudimas paskatino Lenkijos valdžią atsitraukti.
„Lenkija nors ir laikėsi labai principingos pozicijos, kartu ir norėjo surasti konsensusą, nes tas konfliktas tikrai nebuvo šaliai palankus“, – kalbėjo L. Kojala.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologijos katedros vedėjas Andrzejus Puksczto mano, kad Lenkijos valdžia nusprendė neignoruoti Europos Teismo Teisingumo sprendimo, nes nenori sulaukti sankcijų ir būti atitraukta nuo svarbiausių sprendimų priėmimo Europos Sąjungoje.
„Tokiu būdu jie daro žingsnį atgal“, – tv3.lt tvirtino politologas.
Pašnekovo nuomone, tai nėra paskutinis žingsnis atgal, vykdant teismų reformą, kurį privalės žengti Lenkijos valdžia. Europos Teisingumo Teismas toliau nagrinės teisėjų skyrimo tvarką, kurią reguliuoja teismų taryba.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mariuszas Antonowiczius tv3.lt įvardijo dar vieną priežastį, dėl kurios J. Kaczynskio partija šiek tiek atsitraukė nuo teismų reformos.
„Tai leido Lenkijos opozicijai gąsdinti rinkėjus, kad valdantieji gali Lenkiją išvesti iš Europos Sąjungos“, – teigė politologas.
M. Antonowicziaus tvirtinimu, tokia retorika opozicijai padėjo mobilizuoti daug rinkėjų ir šitaip sutriuškinti valdančiuosius didžiuosiuose Lenkijos miestuose per paskutinius savivaldos rinkimus.
„Po tokio scenarijaus valdantieji nusprendė švelninti kursą Europos Sąjungos atžvilgiu, kad opozicija netektų vieno iš būdų mobilizuoti savo rinkėjus“, – pasakojo TSPMI dėstytojas.
Politologas svarstė, kad šis sprendimas neturėtų pakenkti „Įstatymo ir teisingumo“ reitingams.
„Be to, buvo surengtas teismo posėdis, kuriame J. Kaczyńśkis kaltino Lechą Wałęsą šmeižtu. Tai turėjo būti tam tikra kompensacija tvirčiausiems rinkėjams, kurie galėjo būti labiausiai nusivylę sprendimu dėl Aukščiausiojo Teismo“, – mano M. Antonowiczius.
Branduolinės galimybės grėsmė menksta
„Sunkia širdimi mes aktyvavome 7 straipsnio 1 dalį. Tačiau faktai nepalieka mums jokio kito pasirinkimo. Neturime kitos išeities. Kalbame ne tik apie Lenkiją, bet ir apie visą ES. Mes viliamės, jog pavyks pradėti daug produktyvesnį dialogą“, – taip gruodžio 20 d. savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas.
Lenkijai Lisabonos 7 straipsnio taikymo procedūra buvo pradėta dėl minėtos teismų reformos ir per didelio teisinės valdžios politizavimo.
Lisabonos 7 straipsnis numato galimybę laikinai atimti dalį valstybei narei priklausančių teisių, įskaitant balsavimo teisę Vadovų Taryboje. Tokia priemonė dar niekada nebuvo taikyta prieš jokią bendrijos narę. Dėl savo griežtumo ši procedūra dar vadinama „branduoline galimybe“.
„Tikimybė buvo labai maža“, – tv3.lt teigė L. Kojala, atsakydamas, ar realu, kad Lenkijai būtų buvusi pritaikyta „branduolinė galimybė“.
Politologo tvirtinimu, ne viena valstybė narė, garsiausiai Vengrija, buvo išreiškusi poziciją, kad nepalaikytų griežčiausių sankcijų taikymo. L. Kojalos nuomone, Aukščiausiojo teismo reformos atšaukimas rodo, kad abi konflikto pusės ieško bandymų susitarti be kraštutinių priemonių.
Visiškos taikos reikės palaukti
VDU docentas A. Puksczto mano, kad Lenkijos Seimo sprendimas atšaukti Aukščiausiojo teismo reformą yra žingsnis link susitaikymo su Europos Sąjunga, su kuria konfliktuojama praktiškai nuo „Įstatymo ir teisingumo“ išrinkimo. Politologo teigimu, taikos nori ir Briuselis.
„Europos Komisija irgi suinteresuota, kad tų konfliktinių situacijų bendrijos viduje būtų kuo mažiau“, – tv3.lt kalbėjo A. Puksczto.
Jo nuomone, gaisrų ar konfliktų Europa turi per akis. Briuselio santykiai su Viktoro Orbáno valdoma Vengrija ar Italija pastaruoju metu metu yra įtempti, didelis dėmesys skiriamas ir „Brexit“ deryboms, tad Europos Sąjunga nori pasinaudoti galimybe suvaldyti vieną iš vidinių konfliktų.
„Manau, kad tokio susitaikymo abiems pusėms reikia“, – įžvalgomis dalijosi A. Puksczto.
L. Kojala optimizmu dėl konflikto pabaigos netryško.
„Bus dar ne vienas klausimas, kuris sukels abejonių“, – numatė Rytų Europos studijų centro direktorius.
Pašnekovo nuomone, abejonės dėl teismų nepriklausomumo dar nėra iki galo išsklaidytos, tačiau daugiausiai diskusijų keliantys klausimai pašalinti iš dienotvarkės, o tai leidžia manyti, kad galutinį konsensusą pasiekti yra įmanoma.
Santykiai šiltėja
L. Kojala tv3.lt teigė, kad Lietuva buvo ta šalis, kuri iš dalies palaikė Lenkijos poziciją, nes nepasisakė už griežčiausių sankcijų taikymą. Politologas mano, kad kaimyninėje šalyje turėjo būti pastebėta, kad Lietuva buvo tarp tų valstybių, kuri siūlė ne bausti, o siekti susitarimo.
L. Kojalos sakė, kad nors visiškos taikos tarp Europos Sąjungos ir Lenkijos skelbti negalima, dėl šalyje vis dar galiojančių diskutuotinų sprendimų, tačiau buvo išvengta situacijos, kai taikomos griežčiausios sankcijos ir Lietuvai būtų reikėję pasirinkti, ką palaikyti: Lenkiją ar Europos Sąjungą.
„Tai pergalė ne tik Lietuvai, Lenkijai, bet ir visai Europai“, – pažymėjo L. Kojala.
Pašnekovo nuomone, Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu yra gana geroje padėtyje, tačiau svarbu, kad šis etapas būtų išnaudotas priimant konkrečius dvišalius sprendimus, ypač vystant strateginės reikšmės projektus, tokius kaip „Rail Baltic“, greitkelių tiesimas ar energetikos projektai.
„Šie metai parodė, kad Lietuva ir Lenkija užkasė labai giliai kovos kirvį ir tikrai tas bendradarbiavimas vyksta“, – šiltėjančius valstybinius santykius apibūdino A. Puksczto.
Jo teigimu, suartėti valstybes privertė bendras rūpestis dėl saugumo situacijos regione ir tvyrančios Rusijos grėsmės. A. Pukszcto svarsto, kad suartėjimas yra abiejų valstybių iniciatyva, ypatingai susiduriant su sudėtinga geopolitine situacija regione bei norint stiprinti energetinį saugumą. Politologo nuomone, Lenkija neturėjo kur trauktis, jai svarbūs sąjungininkai tarp Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių.
Portalas tv3. lt primena, kad Europos Sąjunga ir Lenkijos valdžia konfliktuoja nuo 2015 m., kai J. Kaczynskio vadovaujama „Įstatymo ir teisingumo“ partija laimėjo parlamento rinkimus. Briuselis ne kartą kritikavo ir sankcijomis grasino šaliai dėl politizuotos teismų reformos, kylančios grėsmės žiniasklaidos laisvei, UNESCO saugomos Belovežo girios kirtimo.
Padėties nešvelnina ir J. Kaczynskio santykiai su buvusiu šalies premjeru Donaldu Tusku, kuris dabar užima Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą. „Įstatymo ir teisingumo“ lyderis kaltina D. Tuską, jog šis suorganizavo 2010 m. Smolenske įvykusią lėktuvo katastrofą, kurios metu žuvo tuometinis šalies prezidentas J. Kaczynskio brolis Lechas Kaczynskis su žmona, aukšti kariuomenės ir politikos pareigūnai.
