„Vyriausybė tikrai tokio siūlymo neteiks, nes aš manau, kad jis yra ekonomiškai nepagrįstas“, – susitikime su Darbo partijos frakcija Seime sakė I. Šimonytė.
Dabar, anot jos, sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM), turėtume tą patį rezultatą, kokį turėjome su restoranais – kainos vartotojams kiltų, nepriklausomai nuo sumažinto PVM.
„Nuo liepos 1 d. restoranų PVM sumažintas 12 procentinių punktų. Kainos per tą patį laiką padidėjo gerokai ir net labiau negu maisto produktų. Kodėl? Nes daiktas rinkos ekonomikoje kainuoja tiek, kiek žmonės už jį moka. Motyvacijos mažinti kainas nėra, nes konkurencija yra ribota.
<…> Mūsų prekybininkai įsivertina, kiek žmonių potencialiai gali nuspręsti savo paklausą derinti Lenkijoje, tai tas sumažinimas keliais procentiniais punktais labai mažai tas kainas ir paveiks, ypač esamoje konjunktūroje“, – dėstė ji.
Šimonytė: planuose – kitokie gyventojų nekilnojamojo turto ir taršos mokesčiai
„Pirmiausia, žinoma, žaliųjų mokesčių paketas, kas yra susiję su žaliuoju kursu, dėl kurio šiaip nėra ginčų. Visi už tai, kad CO2 emisijos būtų sumažintos, kad jos būtų panaikintos 2050 m. Bet kai klausimas ateina, kas už tai turi susimokėti, tai tada, kaip įprasta, – niekas.
Šitie mokesčiai yra paketo dalis. Jų tikslas yra ir keisti vartotojo elgseną ir sukaupti lėšas, kaip, tarkime, transporto mokesčio atveju, alternatyvoms, kurių dabar nėra arba yra nepakankamai – tarkime, viešajam transportui ir kitiems dalykams“, – pirmadienį Darbo partijos frakcijos susitikime kalbėjo I. Šimonytė.
„Iš to paties kapšo sumokamų mokesčių reikės atidėti pinigų ir sumokėti baudą, kuri bus skaičiuojama pagal taršos leidimų kainą. Tai gali būti gana ženklūs pinigai“, – aiškino premjerė.
Sprendimus dėl NT mokesčio priims savivaldybės
I. Šimonytės teigimu, keičiant NT apmokestinimą, Vyriausybė tikslas – ne turėti kažkokius naujus mokesčius, o tiesiog sutvarkyti „nelogiškumą“, kai dalis gyventojų NT mokesčio yra ne municipalinis mokestis, o krizės laikais įvestas „turčių mokestis“.
„Vyriausybė yra nusiteikusi pasiūlyti dviejų dalykų paketą. Savivaldybėms – galimybių turėti lankstesnes sąlygas skolintis, tai yra konstitucinio įstatymo pakeitimą. Ir galimybę savarankiškai reguliuoti visą NT mokestį taip, kaip yra su žemės mokesčiu, savivaldybės tarybos sprendimu“, – aiškino I. Šimonytė.
Pasak jos, įstatymas nustatys minimalaus ir maksimalaus mokesčio tarifo rėžius, tačiau savivaldybės savo biudžeto sąskaita. Ministrės pirmininkės teigimu, keičiant NT taip pat siekiama kiek atvėsinti rinką.
I. Šimonytė pripažino, kad Seime gali kilti problemų priimant mokesčių pakeitimus, bet jei taip bus, tai esą „ponų valia“.
Seime mokestis nepraėjo
Primename, kad sausio viduryje Seimas po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį. Už automobilių taršos mokestį po pateikimo balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 35, o 15 parlamentarų susilaikė. Parlamentarai nusprendė grąžinti projektą tobulinti.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas po nesėkmingai pasibaigusio balsavimo teigė, kad atsakomybė už automobilių taršos mokestį dabar tenka Susisiekimo ir Finansų ministerijoms. Tačiau jos apie mokesčio ateitį kala aptakiai.
„Automobilių taršos mokestis yra susijęs su pasauliniais klimato kaitos ir žaliojo kurso įsipareigojimais, be to tarptautinių organizacijų – Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo – yra vertinamas, kaip vienas mažiausiai žalingų ekonomikai.
Konkrečiai detalizuoti, kaip bus tobulinamas automobilių taršos mokesčio projektas šiuo metu yra pernelyg ankstyva“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme teigė Finansų ministerijos atstovai.
Į pavasario sesiją, kurioje bus grįžta prie mokesčių pakeitimų, Seimas rinksis kovo pradžioje.
Šiuo metu automobilių mokestį reikia mokėti vieną kartą – tik tada, kai jis yra naujai registruojamas arba keičiasi jo savininkas. Mokesčio dydis priklauso nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir svyruoja nuo 14,96 euro iki 598,32 euro.
Pamatykite, ką sužinojo į Lenkiją nuvykę ir būtiniausių maisto prekių kainas su Lietuvos kainomis palyginę žurnalistai – skirtumas bado akis:
