Krokuvos Jogailaičių universiteto leidinyje istorikai, religijotyros ir socialinių mokslų tyrinėtojai pristato senąsias ir dabartines Lietuvos realijas.
Lietuvos ir Lenkijos politologai bei visuomenės veikėjai sako taip klojantys pamatus glaudesniam abiejų šalių bendradarbiavimui, ieškant bendrų sąlyčio taškų sprendžiant esminius politinius nesutarimus, praneša LTV naujienų tarnyba.
Krokuvos Jogailaičių universiteto mokslininkų leidinyje „POLITĖJA“ – Lietuvos politologų, religijotyros ir socialinių mokslų tyrinėtojų, visuomenės veikėjų straipsniai apie Lietuvos senąją ir dabartinę istoriją, politikos vingius, politinę ekonomiką ir sociologiją.
Leidinys skirtas Lenkijos akademinei bendruomenei ir, anot mokslininkų, tai visuomenės daliai kuri objektyviai vertina abiejų šalių santykius ir nesivadovauja stereotipais.
„Tokie leidiniai stiprina dvišalius santykius, o mes studentams ir akademinei visuomenei suteikiame galimybę susipažinti tiesiogiai su realia padėtimi Lietuvoje,netendencingai pristatome politinius pokyčius“, – teigia Krokuvos Jogailaičių universiteto Lietuvos studijų centro direktorė Katarzyna Korzenievska.
„Aš labai patenkintas, kad mūsų šalių santykiai atkurti ir kaip jie vystosi, nors yra ką gerinti. Tačiau turiu vilties, kad tokie leidiniai kaip „POLITĖJA“ ir Lietuvos mokslininkų, politologų patirtis paveiks Lenkijos visuomenę ir padės kuo išsamiau pažinti Lietuvą“, – antrina buvęs Lenkijos kultūros viceministras Michail Jagiela.
„Aš manau, kad tokie leidiniai padeda Lenkijos žmonėms, tie kurie domisi, daugiau suprasti. Nes tai kas pateikiama Lenkijos spaudoje apie Lietuvą ir kaip pateikiama, tai yra neduoda nieko pozityvaus“, – sako Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičiūtė.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano Šarūno Liekio, pastaraisiais metais abi šalys itin glaudžiai bendradarbiauja istorijos, mokslo, kultūros srityse. Tačiau to negalima pasakyti apie politiką.
Politologai pastebi, norint pagerinti įtemptus Lietuvos ir Lenkijos santykius, reikia išspręsti pavardžių rašymą, įstrigusius švietimo klausimus, atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos tarparlamentinės grupės darbą.
„Sunku pasakyti kieno namų darbų krepšelis yra didesnis. Atrodo ir viena ir kita pusė turi padaryti tam tikrus žingsnius. Ir aš manau, kad tokias iniciatyvas rodysime ir betarpiškai darysim spaudimą politiniam elitui imtis tam tikrų veiksmų gerinant tarpvalstybinius santykius“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto.
Rūta Lankininkaitė
