R. Sikorskis, Berlyne dalyvavęs naujosios Lenkijos ambasados atidarymo ceremonijoje, pasibaigus iškilmėms pasakė, kad Vokietija galėtų pareikšti „apgailestavimą dėl tų siaubingų įvykių“, kurie vyko nacių okupacijos metais, daugiausiai dėmesio skirdama trims dalykams.
Tarp tokių dalykų – „gestas gyvoms tebesančioms aukoms“, atminimo paminklas Berlyne ir „investicija į bendrą saugumą“, teigė jis.
Lenkijos nacionalistinės „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybės valdymo metais laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2023 m. karo kompensacijos klausimas gerokai apkartino Berlyno ir Varšuvos santykius.
Nors, į ministro pirmininko kėdę sugrįžus Donaldui Tuskui, šalių santykiai vėl atšilo, jo centristų administracija toliau reikalavo Berlyno atlyginti nuostolius.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris vasario 23 d. įvyksiančiuose rinkimuose greičiausiai praras savo postą, 2024 m. liepą pasakė, kad jo Vokietijai yra „žinoma apie jos kaltės naštą“ ir pažadėjo suteikti nenurodytą pinigų sumą likusioms gyvoms okupacijos aukoms, kurių Lenkijoje yra maždaug 40 000.
R. Sikorskio penktadienį išsakyti komentarai leidžia suprasti, kad šis klausimas tebėra neišspręstas. Nėra išspręstas ir Berlyne numatomo pastatyti memorialo – „aiškaus Vokietijos apgailestavimo ženklo“ – klausimas.
Trečiasis R. Sikorskio akcentuotas dalykas yra bendradarbiavimas gynybos srityje, turint omenyje Rusijos keliamą grėsmę laivybai ir infrastruktūrai Baltijos jūroje, taip pat Kaliningrado srityje dislokuotas „branduoliniais užtaisais ginkluotas Rusijos raketas“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
