„Ankstesnė vyriausybė atsakinga už šią tragediją, bent jau morališkai“, – konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslawas Kaczynskis pareiškė dešimtims tūkstančių lenkų, sekmadienį susirinkusių prie prezidentūros.
J.Kaczynskio PiS spalį laimėjo parlamento rinkimus, atvėrusius kelią atgaivinti tyrimą dėl 2010 metais Rusijoje įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo iš viso 96 žmonės.
Ši partija, aštuonerius metus išbuvusi opozicijoje, atmeta ankstesnės liberalios vyriausybės tyrimo išvadas, kad prezidentinis lėktuvas sudužo dėl piloto klaidos, nepalankių meteorologinių sąlygų ir prasto oro dispečerių darbo.
Dauguma žuvusių, kai tas lėktuvas 2010 metų balandžio 10-ąją sudužo netoli Smolensko vakarų Rusijoje, buvo aukšto rango Lenkijos pareigūnai, tarp jų kariuomenės vadas ir centrinio banko vadovas.
Naujo tyrimų pakomitečio vadovas Waclawas Berczynskis praeitą savaitę vėl kalbėjo savo teoriją, kad lėktuvas Tu-154 sprogo ore, bet nepateikė jokių įrodymų.
„Galime su didele tikimybe, praktiškai beveik visiškai užtikrintai sakyti, kad lėktuvas subyrėjo ore“, – jis sakė katalikiškam savaitraščiui „Gosc Niedzielny“.
„Politinė nekrofilija“
„PiS nesiliaus užsiiminėti politine nekrofilija prie aukų kapų“, – šeštadienį sakė liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO), kuri buvo valdžioje, kai įvyko ta katastrofa, įstatymų leidėjas Rafalas Grupinskis.
Tuomečio premjero Donaldo Tusko, dabar tapusio Europos Vadovų Taybos pirmininku, vyriausybės ekspertai ir Rusijos tyrėjai atmetė visas teorijas apie numanomą nužudymą, kurių buvo iškelta tuojau po tos tragedijos.
Naujas komitetas neatmetė, kad aukų palaikai bus ekshumuoti, siekiant atlikti jų tyrimus, o toks pasiūlymas atspindi nepasitikėjimą Rusijos atliktais palaikų tyrimais tuojau po katastrofos.
Tačiau pagrindinis šio tyrimo uždavinys – nustatyti atsakinguosius.
PiS lyderiai kaltino D.Tuską prikišus rankas prie tos katastrofos – kaip ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurį lenkų dešinieji seniai laiko Lenkijos priešu.
Jie vis garsiau reikalavo, kad D.Tuskas stotų prieš teismą, o šiuos raginimus tragedijos metinių išvakarėse pakartojo gynybos ministras Antonis Macierewiczius.
Ministras, tvirtai palaikantis versiją, kad ta lėktuvo avarija buvo politinis nužudymas, sakė visuomeninei televizijai, kad „akivaizdu, jog Tuskas turėtų priimti visas pasekmes dėl savo veiksmų“.
Kiti reikalavo dar radikalesnių veiksmų, tarp jų žurnalistė Ewa Stankiewicz, dirbanti ultranacionalistinės pakraipos savaitraštyje „Gazeta Polska“.
„Teismas Tuskui – to nepakanka... Reikalinga mirties bausmė“, – ji šeštadienį sakė per mitingą, kurį tas leidinys organizavo prie Rusijos ambasados Varšuvoje.
Sąmokslo teorijos
Praėjus šešeriems metams prezidentinio lėktuvo nuolaužos ir juodosios dėžės tebėra Rusijoje, o Maskva atsisako jas grąžinti Lenkijai, kol bus baigtas jos pačios teismo tyrimas.
Tokia padėtis kurstė sąmokslo teorijas, kad katastrofa buvo organizuota Rusijos arba kad lenkų ir rusų pareigūnai stengiasi nuslėpti tikrąsias sudužimo priežastis.
Naujas lenkų tyrimas dar nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias teorijas, o pareigūnai argumentavo dar tik pradėję darbą.
Sekmadienį daug kur Lenkijoje vyko katastrofos metinių atminimo ceremonijos ir pamaldos, PiS jas minėjo daug iškilmingiau negu ankstesnė vyriausybė.
Ryte prie prezidentūros vykusioje ceremonijoje pirmąkart dalyvavo garbės kuopos kariai.
J.Kaczynskis 8 val. 41 min. vietos (9 val. 41 min. Lietuvos) laiku – tiksliai tuo pačiu metu, kai 2010-aisiais prezidentinis lėktuvas nukrito miške prie Smolensko karinio oro uosto – padėjo vainiką prie savo velionio brolio ir per tą pačią katastrofą žuvusios jo žmonos portretų.
Prezidentas Andrzejus Duda vėliau atidengė memorialinę lentą ir pareiškė: „Esame skolingi aukoms, kad šios katastrofos priežastys būtų ištirtos.“