Miesto kamerų stebėjimo tarnybos iškvietė pareigūnus, mušeikų įvykio vietoje jau neaptiko, tačiau jau po kelių minučių visi jie buvo sulaikyti. Išsiblaivę jie savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykio ir pripažino, kad nebuvo ko muštis. Aštuoni žmonės buvo apkaltinti dėl dalyvavimo muštynėse, o dviem rusams buvo pateikti kaltinimai dėl kūno sužalojimo. Sopoto miesto policija nemano, kad incidentas įvyko iš nacionalinių pagrindų.
Kaltas alkoholis, ar tautinė nesantaika?
Tačiau tai nėra pirmoji panašaus pobūdžio situacija. Sopote prie alkoholiu prekiavusios parduotuvės du girti lenkai sumušė tokius pat girtus rusus, kurie ramiai vaikštinėjo kurorto gatvėmis. Sumuštieji užsieniečiai atsidūrė ligoninėje, o užpuolikai – areštinėje.
Prieš tai Krokuvos rajone du jauni rusai užpuolė neblaivų 35-ių vietinį gyventoją. Pasak liudininkų, jis priėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo rusai ir pabandė užmegzti pokalbį. Du rusai staiga pašoko, vienas jų trenkė lenkui į veidą ir šis griuvo ant žemės be sąmonės. Jį pristatė į ligoninę, o rusams buvo pateikti kaltinimai dėl kūno sužalojimo, už ką dabar jiems gresia iki penkerių metų kalėjimo.
Lenkijos „žurnalistą“ sumušė Rusijos televizijoje
Tomaszą Maciejczuką, kurį vieni vadina Lenkijos gynėju, o kiti – Kremliaus propagandos įrankiu, dukart mušė Rusijos televizijos laidų metu. NTV televizijos studijoje jis vieną rusą pavadino „raudonųjų fašistų palikuonimi“, paaiškinęs, kad Sovietų Sąjunga į Antrąjį pasaulinį karą įsitraukė Vokietijos pusėje, o paskui 50 metų okupavo pusę Europos. Vienas iš diskusijos dalyvių, stambaus sudėjimo vyras, šoko ant lenko su kumščiais. Į peštynes įsijungė ir kiti laidos svečiai, įskaitant moteris.
Prieš tai T. Maciejczuką sumušė ir televizijos TVC laidoje. Pokalbių su proputiniškais ekspertais metu jis paklausė, ar šie žino, kad rumunai uždirba daugiau už rusus. Rusijos politologas Sergejus Michejevas atsakė, kad lenkai ir ukrainiečiai parsiduoda Vakarams už pinigus. Į tai lenkų žurnalistas atsakė: „Ukrainiečiai nori gyventi, kaip normalūs žmonės, o ***, kaip rusai“. Po akimirkos lenką apsupo Putino gerbėjų krūva, prasidėjo muštynės.
„Rusiškos pokalbių laidos – tai nuosekliai apgalvoti spektakliai, – „Wirtualna Polska“ aiškino Propagandos ir dezinformacijos tyrimų centro vadovas Adamas Lelonekas. – T. Maciejczukas įsipaišo į „lenko-fašisto“ ar „lenko-rusofobo“ vaidmenį. Jo užduotis – iškelti kokią nors ginčytiną idėją, įžeisti istorinį atminimą, ir tokiu būdu sustiprinti idėją, kurią vysto Kremlius“.
Lenkijos laukia hibridinis karas?
Kremlius rengia ir mažiau sofistikuotas operacijas. Prieš kelias savaites nežinomi asmenys padegė mokyklą Ukrainos miestelyje Mostikoje, įsikūrusiame netoli sienos su Lenkija. Pusė šios gyvenvietės gyventojų – lenkai. Mokykla veikia jau penkiolika metų, joje mokosi tiek lenkų, tiek ir ukrainiečių vaikai. Jokių konfliktų iki tol nebuvo užfiksuota.
Anksčiau kažkas susprogdino Ukrainos sukilėlių armijos aukoms skirtą paminklą Guta Penjackaja kaime. Ukrainiečiai atstatė monumentą, tačiau jį ir vėl išniekino. Kitas incidentas: Lenkijos memorialinėse kapinėse Bykovnioje, Kijevo rajone, kur palaidoti 3,5 tūkst. lenkų piliečių iš taip vadinamojo „ukrainiečių Katynės sąrašo“, pasirodė raudoni lozungai, šlovinantys SS dalinį „Galičina“ ir ukrainiečių nacionalistus.
Vasarį lenkų konsulatą Lvove apliejo dažais, o kovą konsulatą Lucke apšaudė iš granatsvaidžio. Tą pačią dieną pasamdyti už 200 grivinų asmenys, prisistatę kaip lenkų mažumos atstovai, užblokavo kelią, vedantį iš Lvovo į pasienio posto praėjimą, reikalaudami „nutraukti lenkų genocidą“. Ukrainos saugumo tarnyba išsiaiškino, kad blokadą organizavo radikalaus judėjimo „Naždak“ lyderis Nikolajus Dulskis, kuris nuo 2015-ųjų vykdo aktyvią antiukrainietišką ir prorusišką veiklą.
Ar persikels hibridinis Rusijos karas iš Ukrainos į Lenkiją? „Rusija veržiasi sužadinti Europoje nacionalinio egoizmo idėjas. Rusiška politika sumaniai atranda skirtingų tautų susikirtimo taškus ir juos išnaudoja, – pasakojo leidiniui Varšuvos Universiteto politologas Igoris Lubaszenko. – Atsirado tendencija bet kokius incidentus vadinti hibridinio karo elementais, tačiau iš Rusijos kylančios grėsmės neįvertinti nederėtų“.
Istorija mėgsta kartotis
Lenkijos visuomenės nuomonės tyrimų centras atliko šiuo klausimu apklausą, kuri parodė, kad 35 proc. lenkų rusams jaučia teigiamus jausmus, 38 proc. – antipatiją, o 25 proc. laikosi neutralios nuomonės. Nežinojo ką atsakyti dar 6 proc. atsakovų. Tautų, kurioms lenkai jaučia didžiausius neigiamus jausmus, sąraše rusai užėmė ketvirtąją vietą, po arabų, čigonų ir turkų.
Kaip situaciją vertina rusai? Varšuvos viešųjų reikalų institutas 2011-aisiais apklausė rusus (apklausoje dalyvavo 1591 Rusijos piliečiai), kaip jie vertina lenkus ir vokiečius. 51 proc. respondentų nejautė lenkams nei simpatijos, nei antipatijos, 36 proc. juos vertino teigiamai, 13 proc. – neigiamai. Rusai geriau vertina vokiečius: simpatiją jiems jautė 55 proc. respondentų, negatyvius jausmus – 8 proc.
Vokiečiai su rusais kariavo retai, o lenkai – daugelį amžių. Dar prieš Liublino uniją 1569 metais vyko Lietuvos ir Rusijos karai, kuriuose lenkų kariauna padėjo lietuviams. Pirmasis Lenkijos-Rusijos karas – 1577-1582 metai. Vėliau vyko dar 12 konfliktų, o paskutinis karas prasidėjo 1939 metų rugsėjo 17-ąją.
„Šie karai vyko visais lygmenimis – psichologiniu, kariniu, politiniu ir ekonominiu, – pasakojo leidiniu Varšuvos universiteto profesorius Miroslawas Nagielskis. – Ržečpospolita stovėjo Rusijos kelyje į Europą, dabar situacija atrodo panaši“.