Varšuvoje demonstracijos, minint Smolensko katastrofą, kurioje prieš tris metus žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis ir didelė dalis šalies politinio bei karinio elito, virto protestais prieš Lenkijos premjerą , „Pilietinės platformos“ (PO) partijos lyderį Donaldą Tuską.
Buvo išgyvenusių?
Lenkijos žiniasklaida cituoja ir patį vyriausybės komisijos vadovą Antonį Macierewiczių, kuris teigia: „Po trejų metų aiškinimosi galiu pasakyti, kad esama prielaidų, jog trys asmenys išgyveno katastrofą“. Esą jie net buvo pristatyti į Rusijos gydymo įstaigas.
Kai kurie politikai ir visuomenininkai teigia, kad oficialią versiją rašė žmonės "skrajojantys kosmose".
Prakeiksmai premjerui
„Tuskai, atsakysi už Lenkijos skurdinimą, už milijonus bedarbių ir už Smolenską“ – su tokiais ir panašiais plakatais į Lenkijos gatves išėjo demonstrantai, vadovaujami opozicinės „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos politikų. Pasak Lenkijos žiniasklaidos pranešimų, Smolensko katastrofos minėjimas ir politikų bei skirtingų komisijų nesutarimai dėl oficialių katastrofos išvadų, sėkmingai susiliejo su opozicijos ir didelės dalies visuomenės nepasitenkinimu D. Tusko vadovaujamos vyriausybės politika.
Demonstrantai skandavo „Jaroslaw, Jaroslaw“, taip išreikšdami paramą opozicijos lydeiui Jaroslawui Kaczynskiui – minėtos katastrofos metu žuvusio prezidento, broliui Jaroslawui Kaczynskiui (buvusiam premjerui). Pastarasis pareiškė, kad Lenkija turi teisę į tiesą ir jis už ją kovosiąs.
Vyriausybei vis sunkiau tylėti
Premjeras D. Tuskas šiandien viešai išreiškė viltį, kad išauš ta diena, kuomet nebebus spekuliuojama Smolensko tema, tačiau politinės realijos šalyje yra kitokios.
Jau anksčiau skelbta, kad beveik trejus metus incidentą tyrusios Lenkijos vyriausybinės komisijos, vadovautos Antonio Macierewiczaus, žodžius vyriausybė vertino, kaip vienintelius vertus dėmesio, o jos pateiktą versiją dėl priežasčių, lėmusių tragediją, traktavo kaip vienintelę įmanomą. Tačiau, visuomenės spaudimas viešai keliant klausimus ir prieštaraujant oficialiai versijai bei nepriklausomų ekspertų reiškiamos nuomonės vyriausybei nebeleidžia apsimesti, kad dėl lėktuvo katastrofos jau viskas įšsiaiškinta. Be to, ekspertai pradėjo organizuoti viešas diskusijas.
„Vyriausybei nebeišeina tylėti. Tuo labiau, kad viešasis interesas išsiaiškinti tiesą dėl Smolensko tragedijos yra milžiniškas. Tai svarbu ne tik PiS ar PO rinkėjams. Jos išaiškinimas būtinas tautai ir jos istorijai, - jau prieš gerą mėnesį teigė „Rzeczpospolitai“ Varšuvos universiteto politologas, daktaras ir vyskupas Baltramiejus.
Vis daugiau ir daugiau klausimų
Praėjus trims metams po lėktuvo Tupolev Tu-154 katastrofos prie Smolensko, netyla abejonės dėl tikrosios jos priežastis. Jas reiškia ne tik sąmokslo teorijų šalininkai, bet ir tie, kurie anksčiau neabejojo oficialiai versija.
Kokiame aukštyje lėktuvas trenkėsi į pražūtingą beržą, ar plonas medis gali nulaužti mašinos sparną, ar orlaivyje buvo sprogimas, ar ugnis įsiplieskė dėl to, kad lėktuvas trenkėsi į žemę? Kodėl vyriausybės ekspertai tvirtino, kad nuolaužose nebuvo rasta sprogmenų pėdsakų, jei tik neseniai Rusijos specialistai paėmė mėginius ekspertizei, o rezultatų dar nėra? Šias abejones reiškia ir ekspertai, ir paprasti žmonės. Jos plinta privačiuose pokalbiuose ir interneto forumuose.
Vyriausybės pusės vienybė šiuo klausimu pradeda byrėti. Faktas, kad D. Tuskas nutarė kalbėtis su parlamentinei komisijai vadovaujančiu Maciejumi Laseku, dalyje Lenkijos žiniasklaidos laikomas jo pralaimėjimo pripažinimu. Taip pat teigiama, kad premjera, galbūt, „tapo A. Macierewiczaus demagogijos įkaitu“.
***
Kaip žinoma, per Lenkijos lėktuvo Ту-154 aviakatastrofą prie Smolensko žuvo 96 žmonės – visi, buvusieji lėktuve. Kartu su šalies prezidentu L. Kaczynskiu ir jo žmona pagerbti Katynės aukų atminimo skrido nemažai aukščiausio rango Lenkijos institucijų atstovų.
Rusijos tyrimas parodė, kad visa atsakomybė dėl lėktuvo sudužimo tenka lenkams. Tuo tarpu lenkų komisija priėjo prie išvados, kad klaidų padarė ir rusų pusė. Ar tai buvo klaidos, ar sąmoningi veiksmai – šį klausimą aktyviai kelia Lenkijos opozicija ir visuomenininkai, tuo gerokai kartindami gyvenimą dabartinei valdžiai.
Parengta pagal Gazeta.pl. Rzeczpospolita, Dziennik.pl
