Vilniaus krašte pagrindinė problema yra demokratijos stoka, o vidutiniam Šalčininkų lenkui Radoslawas Sikorskis šiandien geresnis už Dalią Grybauskaitę ar Andrių Kubilių, bet vis tiek ne toks geras, kaip Vladimiras Putinas. Aišku, kad Varšuva už Vilnių geriau, bet ne taip gerai, kaip Maskva.
Maskva pasirengusi padėti
Mykolo Romerio universiteto docentas Ramūnas Trimakas pastebi, kad net aršiu antilietuviu save eksponuojantis Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis yra rusų nacionalistų piktai plūstamas, kartu reiškiant neapykantą ir Lenkijai, kaip reiškiniui. „Kad ir koks būtų R. Sikorskis antilietuviškas, kaip besiplaikstytų jo retorika, rusai nuo to nepradėjo mylėti nei jo, nei Lenkijos, nei NATO, nei Amerikos, nei Lietuvos. Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas viešai niršo ant R. Sikorskio ne kartą. Pažvelgus į rusišką internetą matyti tokia arši neapykanta Lenkijai, kad pastarojoje populiarūs pasvajojimai apie buvusių teritorijų (kresų) išnaudojimą kartu su Maskva – atrodo kažkaip komiškai. Tiesa, kokie bebūtų Varšuvos politikų išpuoliai, orientuoti daugiausiai į vidaus politinę rinką, lietuviai neturėtų pasiduoti iliuzijomis, kurios buvo madingos „Smetonos laikais“ – kad prieš Varšuvą geras sąjungininkas yra Maskva. Tai pats blogiausias pasirinkimas “, – pastebi jis.
LTSR aukščiausiosios tarybos, vėliau pervadintos Atkuriamuoju Seimu, narys Ryšardas Maceikianecas tokiu reiškiniu nesistebi. „R. Sikorskis niekada ir nebuvo ypač stiprus politikas. Visada moko ieškoti, kur prisiplakti. Dabartinė jo pozicija tikrai palanki Rusijai, o tokių, kaip D. Rogozinas išpuoliai jo atžvilgiu – gali būti net priedanga. Manęs nenustebintų“, – sakė jis.
Lenkija ir Lietuva – kvailumo fazė
Tarpukaryje save didele jėga laikiusioje ir per kelias savaites nacių bei bolševikų likviduotoje Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, turinčioje dar nykesnę kapituliavimo visiems ultimatumams patirtį, mintis, kad tarpusavio konfliktas naudingas Kremliui – nepopuliari. Nors Rusijos valdžios ideologų, filosofas–tradicionalistų, kaip Aleksandras Duginas ir panašių išminčių vadovėliai pasakoja rusams, kad lietuvius su lenkais kiršinti reikia, o Krokuvoje ir Kaune tai vienodai žinoma, madingas dabar yra „prorusiškas pragmatizmas“.
Deja, R. Sikorskio asmuo nėra vienintelė priežastis, kuri pakeitė ik maždaug 2000 metų vyravusią Jerzy Giedroyc o nuostatą, kad demokratinė Lenkija gali gyvuoti tik gyvuojant demokratinėms Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai. Nuostatą, kad Balkarusijos reikalus reikia tvarkyti Maskvoje yra išsakęs ir tragiškai žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Dabartinis užsienio reikalų ministras išnaudoja į rytus bei šiaurę nuo Lenkijos esančių diasparų kortas ir kaip savo rinkimų kampanijos dalį.
Ne ką didesnio supratimo esama ir Lietuvoje. Pasak R. Trimako, pasiteiravus eilinio Šalčininkų ar Vilniaus pigaus alubario personažo, apima neviltis. „Eikite ir išgerkite eilinių sostinės policininkų, kad ir lietuvių, kompanijoje. Ten išgirsite, kad pats geriausias prezidentas yra Vladimiras Putinas. O vidutinis statistinis Šalčininkų rajono gyventojas gal ir paverks dėl savo, kaip lenko,teisių, bet geriausiu idealu jam vis tiek liks V. Putinas, o Maskva bus svarbiau už Varšuvą“, – konstatavo docentas.
Kažkada – tarpukaryje – Lenkijos vadovą Józefą Piłsudskį plūdo jo oponentas iš neva dešinės. Tautinių demokratų stovykla ir jos pagrindinis ideologas Romanas Dmowskis netgi laikė J. Pilsudskį klastingu Vakarų žydų agentu, siekiančiu atskirti broliškas lenkų bei rusų slaviškas tautas ir jas pavergti.
Visgi, kaip pastebi R. Trimakas, skirtumų yra esminių. „Kad ir kaip mes koneveiktume lenkišką šovinizmą, kad ir kaip matytume R. Sikorskyje prorusišką veikėją, kad ir kaip dabartinė Lenkijos politika būtų akla Maskvos siekiams, ten sveikų jėgų yra. „Lenkiškas gaivalas“ prieš Rusijos tankus sukiltų neabejotinai. Kaip būtų Lietuvoje – labai didelis klausimas“, – abejojo jis.
Ar padėtų nuolaidos?
R. Maceikianecas, kalbėdamas apie Lietuvos lenkų nuotaikas, nesutinka, kad leidimas dubliuoti topografinius pavadinimus lenkiškai kiek nors pakeistų padėtį. Taip manančius, tarp jų ir Kultūros ministro patarėją Imantą Melianą, jis vadina svajotojais. „Jie geri žmonės, bet yra teisūs tik kaip teoretikai, gyvena vadovėlyje. Problema yra kur kas gilesnė. Negi kas nors gali galvoti, kad tas lenteles su lenkiškais užrašais ant namų žmonės ant privačių namų kabina savo noru? Man, 2007 metais, Mickūnuose Valdemaro Tomaševskio (aš taip manau) „gorila“ nuplėšė nuo atlapo jam nepatikusį ženkliuką vidury dienos. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose reikia užtikrinti paprasčiausią demokratiją. Nuo to reika pradėti“, – mano jis.
Pasak R. Maceikianeco, teritorijoje, kurią vadiname Vilniaus kraštu, reikia pirmiausiai užsiimti pačiais demokratijos pagrindais, o tik po to galvoti apie užrašus. „Dabar aš nesuprantu – ir konservatoriai, ir Artūras Zuokas eina su Valdemaru Tomaševskiu į sandėrį. Konservatoriai puikiausiai būtų galėję tą A. Zuoką, kad jis ir „Abonentas“, kontroliuoti, bet ne. Viskas padaroma taip, kad V. Tomaševskis turėtų įtaką. Prieš ką nors kitką darant, reiktų užtikrinti, kad tame regione būtų prieinamos nacionalinio transliuotojo (LRT) programos. Buivydžiuose – 40 km. Nuo Vilniaus –LRT nesimato. Yra kažkiek komercinių – ir tai su akiniais reikia žiūrėti. O štai rusų ir baltarusių kanalai matomi puikiausiai. Žmonės gyvena kitoje informacinėje erdvėje. Situacija tokia, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija yra tarsi sudariusi kažkokį standartą – jei nepritari jų nesąmonėms, esi antilenkas“, – pastebi R. Maceikianecas.
Blogi santykiai su Lenkija – riboto proto rezultatas (II)
Blogi santykiai su Lenkija – riboto proto rezultatas (I)
Lenkija – Lietuva: Žalgiris prieš Lietuvą (II)
Abu blogiau ar abu geriau? – apie Lietuvos Lenkijos santykius (I)
Blogi santykiai su Lenkija – riboto proto rezultatas (II)
Blogi santykiai su Lenkija – riboto proto rezultatas (I)
Lenkija – Lietuva: Žalgiris prieš Lietuvą (II)
Abu blogiau ar abu geriau? – apie Lietuvos Lenkijos santykius (I)
Blogi santykiai su Lenkija – riboto proto rezultatas (II)
Blogi santykiai su Lenkija – riboto proto rezultatas (I)
Lenkija – Lietuva: Žalgiris prieš Lietuvą (II)
Abu blogiau ar abu geriau? – apie Lietuvos Lenkijos santykius (I)
