„Pradedame lipti į kalną, į kurį turime užkopti“, – optimistiškai į lengvosios atletikos ateitį Lietuvoje žvelgia LLAF generalinė sekretorė N.Medvedeva Šiemet pagrindinės lengvaatlečių varžybos – rugpjūčio 22–30 d. Pekine vyksiantis pasaulio čempionatas. Tikimasi, kad jame dalyvaus apie 15 mūsų šalies lengvaatlečių. Tiek kelialapių planuojama iškovoti ir į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Žiemą šeši lietuviai išbandė jėgas Europos uždarų patalpų čempionate, kuris vyko Čekijos sostinėje Prahoje. Čia per žingsnį nuo medalio liko šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, kuriai įveiktas 194 cm aukštis lėmė galutinę ketvirtą vietą. Kitiems Lietuvos atstovams žemyno pirmenybės nebuvo tokios sėkmingos – trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė liko šešiolikta, šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys ir 60 m su barjerais bėgusi Sonata Tamošaitytė – dvidešimti, rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius – 23-ias, 60 m distancijoje kovojusi sprinterė Lina Grinčikaitė – 25-a.
Kokia Lietuvos lengvaatlečiams buvo 2015-ųjų žiema? – paklausėme Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinės sekretorės Nijolės Medvedevos.
Žiemą rungtyniaujama maniežuose ir tai limituoja sportininkų skaičių per tarptautines varžybas. Uždarose patalpose vyksta tik sprinto, rutulio stūmimo, bėgimo ir šuolių varžybos, nebūna metikų, žiemos varžybas dažniausiai praleidžia ir ištvermės rungčių sportininkai. Per šių metų Europos uždarų patalpų čempionatą, išskyrus šuolininkę į aukštį A.Palšytę, didelių vilčių nepuoselėjome. Aišku, tikėjomės, kad Prahoje rungsis daugiau mūsų sportininkų, bet bėgikė Agnė Šerkšnienė, savo klube Šveicarijoje pakeitusi trenerį, žiemos sezoną nutarė praleisti, pora lengvaatlečių nepasiekė tokio meistriškumo, kokio mes reikalavome. Mūsų kaimynai estai ir latviai siuntė gausesnes komandas, jų gretose buvo nemažai jaunimo. Pusė rungtyniauti norėjusių Latvijos lengvaatlečių į čempionatą vyko savo sąskaita. Mes patvirtinome gana aukštus tarptautinio lygio normatyvus, kuriuos įvykdė A.Palšytė, D.Dzindzaletaitė, S.Tamošaitytė, R.Stanys, Šarūnas Banevičius. Iki normatyvo labai nedaug trūko olimpinės rinktinės kandidatams sprinteriams L.Grinčikaitei ir Ryčiui Sakalauskui, todėl jiems buvo pasiūlyta patiems apsispręsti, ar jie nori dalyvauti čempionate. Rytis atsisakė, o Lina, nors neakcentavusi žiemos ir nepasiekusi geros sportinės formos, kaip buvo praėjusį sezoną, po dvejonių sutiko. Per šias pirmenybes realią galimybę iškovoti medalį turėjo Airinė, tačiau pritrūko sportinės sėkmės. Bet ir užimta ketvirta vieta garbinga, Europos žiemos čempionatuose tokių aukštų vietų mūsų lengvaatlečiai nėra daug iškovoję. Pastaraisiais metais medaliai vis išslysta iš rankų. Taip buvo ir per Londono olimpines žaidynes, taip nutiko ir dabar Prahoje. Bet esu tvirtai įsitikinusi, kad tai laikinas dalykas, pradedame lipti į kalną, į kurį turime užkopti. Gal iš Prahos būtų pavykę parsivežti medalį, jeigu daugiakovės varžybose būtų dalyvavusi Austra Skujytė?
Gali būti. Bet šiam čempionatui Austra nebuvo pasirengusi. Nuo praėjusio rudens mūsų septynkovės lyderė jau pluša pratybose ir pavasarį rengiasi vykti į treniruočių stovyklą. Abu su treneriu Aleksu Stanislovaičiu tikisi įvykdyti pasaulio čempionato normatyvą. Tai padaryti Austrai nebus lengva, nes daugiakovė – įnoringa rungtis, reikalaujanti daug pastangų. Tačiau Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė – užsispyrusi, pasižymi tvirtu charakteriu ir kovotojos savybėmis, todėl manau, kad jai pavyks. O amžiui ribų, kaip parodė ir šiųmetis Europos žiemos čempionatas, nėra: Prahoje šuolių į aukštį finale rungėsi 41-erių metų Bulgarijos sportininkė. Nusivylėme prastu šuolininko į aukštį R.Stanio pasirodymu. Tai vienintelis mūsų lengvaatletis, kurio startą Prahoje vertiname blogai. Tikėjomės, kad jis pateks į finalą ir sieks kuo aukštesnės vietos.
Mūsų sportininkams per šį čempionatą nepavyko pasiekti geriausių sezono rezultatų. Stebuklų neįvyko, nors visada norime, kad atletai per tokio rango varžybas pasiektų bent jau geriausius sezono rezultatus arba pagerintų asmeninius rekordus. Sunku pasakyti, ko jiems pritrūksta: tvirto charakterio, nusiteikimo ar kovingumo. Keista klausyti tokio sportininko pasiteisinimo, esą jis negalėjo užsivesti. Kaip galima taip sakyti apie Europos uždarų patalpų čempionatą: pilnos tribūnos žiūrovų, puiki atmosfera – ko dar reikia?
Kiek Lietuvos rekordų buvo užfiksuota šių metų žiemą?
Lietuvos rekordus pasiekė šuolininkai į aukštį: R.Stanys peršoko 228 cm ir pagerino 22-ejus metus gyvavusį šalies rekordą, o A.Palšytė įveikė 198 cm aukštį. Šios sportininkės rezultatai jau stabilizavosi, ji įsitvirtino pasaulio elite. Šią žiemą buvo ryškus Lietuvos jaunųjų lengvaatlečių proveržis. Labai daug įvairaus amžiaus grupių rekordų gerino mūsų jauni, gabūs sportininkai, kurie ateityje gali daug pasiekti. Tik neaišku, kaip negaunant apčiuopiamos paramos jiems tai pavyks padaryti. Daug gražių vilčių teikia kaunietė barjerininkė Greta Plečkaitytė, kuri šią žiemą gerino kelis savo amžiaus grupės Lietuvos rekordus. Šią talentingą sportininkę, kaip ir daugkartinę Lietuvos čempionę S.Tamošaitytę, treniruoja Nina Gedgaudienė.
Gabių bėgikių būrelį turi vilnietė trenerė Laima Juchnevičienė, jos auklėtinės jau gerina savo amžiaus grupių šalies rekordus. Auga talentingas sprinteris vilnietis Gediminas Truskauskas, kuris ateityje, manyčiau, galėtų būti geras 400 m bėgikas. Turime ir perspektyvių jaunųjų metikų, o ką jau kalbėti apie vyresnius Domantą Pošką ir Edį Matusevičių. Daug tikimės iš Andriaus Gudžiaus. Disko metimo sektorius tikrai nėra tuščias ir gražios šios rungties tradicijos turėtų būti pratęstos. Tereikia truputį palaukti.
Jeigu reikėtų išrinkti geriausius šios žiemos lengvaatlečius, kas taptų laureatais?
Moterų grupėje, be abejo, A.Palšytė, vyrų – R.Stanys, pagerinęs Rolandui Verkiui priklausiusį Lietuvos rekordą. Artėja vasaros sezonas. Ką jis žada?
Šie metai bus labai sunkūs, įtempti. Laukiame balandžio mėnesio, kai oficialiai bus paskelbti olimpiniai normatyvai. Turime pasaulio čempionato, rugpjūčio mėnesį vyksiančio Pekine, normatyvus ir manome, kad jie bus panašūs. Normatyvai labai aukšti. Šiandien juos jau įvykdė disko metikas A.Gudžius, keturios maratonininkės – Rasa Drazdauskaitė, Živilė Balčiūnaitė, Remalda Kergytė ir Vaida Žūsinaitė. Netrukus maratoną bėgs Diana Lobačevskė, ji irgi turėtų įvykdyti normatyvą. Tačiau Pekine galės dalyvauti tik trys maratono bėgikės. Kelias į čempionatą atviras tik R.Drazdauskaitei, kuri per praėjusių metų Europos čempionatą buvo septinta, o kitoms dėl teisės dalyvauti reikės pakovoti. Toms, kurios vasarą bus geriausios sportinės formos, ir bus patikėta teisė atstovauti šaliai čempionate. Labai smagu, kad didėja konkurencija, kuri verčia sportininkes pasitempti. Manau, V.Žūsinaitė yra ateities maratonininkė, ją tikimės išvysti gal ne Rio de Žaneiro, o 2020-ųjų Tokijo olimpinėse žaidynėse. Pasaulio čempionato normatyvus įvykdė ėjikai Brigita Virbalytė, Kristina Saltanovič, Neringa Aidietytė, Marius Žiūkas (50 km), Marius Šavelskis ir Tadas Šuškevičius (20 km). Normatyvai pakluso ir A.Palšytei bei R.Staniui. Lauksime pavasario, kai pradės startuoti metikai, kiti lengvaatlečiai. Į pasaulio čempionatą vyks gausi Lietuvos lengvaatlečių delegacija?
Daugiausia vyks 15 lengvaatlečių. Anksčiau būdavo A ir B normatyvai, o dabar liko vienas, bet aukštesnis. Tarkime, šuolių į tolį normatyvas – 8 m 15 cm, pasaulyje nedaug sportininkų įveikia šią ribą. Kalbama, kad gali kilstelėti ėjikų ir maratonininkų normatyvus. Kai bus numatyta, kiek kiekvienoje rungtyje galės dalyvauti atletų, į čempionatą sportininkai dar galės patekti ir pagal reitingą. Lengvaatlečių mažinama dėl to, kad lengvosios atletikos varžybos nebūtų labai ištęstos. Panašaus jų būrio tikimės ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Nors iki olimpiados laiko dar yra, todėl tikimės, kad gal įsižiebs ir kokia nauja žvaigždė. Auga talentingos trenerio Viktoro Meškausko auklėtinės ėjikės, Živilė Vaiciukevičiūtė jau gerina visus B.Virbalytės jaunių grupės rekordus. Daug metų buvo aktuali trenerių problema. Kaip yra dabar?
Vienas kitas jaunas treneris atsiranda, bet vis dar jaučiame didelę spragą. Beveik visi ankstesni mūsų elitiniai treneriai iškeliavo anapus, o lygiavertės pamainos neatsirado. Mūsų jauniems specialistams dar reikia daug mokytis, kaupti patirtį. Treneriai nėra motyvuojami, jie netobulėja. Trenerių dabar niekam nereikia, net sporto mokykloms, kurios ardomos, draskomos, jungiamos. Todėl treneriai mano, kad gal ir gerai dirbti tik su vaikais, gauti atlyginimą ir negirdėti priekaištų dėl to, jog mokiniai nepasiekia gerų rezultatų. Vilniuje nebeliko lengvosios atletikos mokyklos, kuri dabar yra Sporto centro žinioje. Lengvaatlečiai greitai netampa didelio meistriškumo atletais, tam reikia laiko. Rimta lengvoji atletika prasideda tik nuo 24-erių. Ar lengvaatlečiams sudarytos geros sąlygos rengtis naujam sezonui?
Pagrindiniai rinktinės sportininkai turi geras sąlygas. Vyksta treniruočių stovyklos, jie dalyvauja aukšto lygio varžybose. Vienintelė mūsų bėda – medicina, kuri aktuali ir kitoms sporto šakoms. Tos priežiūros praktiškai nėra. Labai laukiame nacionalinio stadiono. Pagal dabartinius planus, kokius matėme, stadione kaip ir nebeliko vietos lengvajai atletikai, netgi nėra tribūnų. Mūsų sporto bazėse beviltiška tikėtis surengti Europos čempionatą. Geriausiu atveju galėtume pretenduoti į kokias jaunimo varžybas ar komandinį čempionatą. Šiais metais Lietuvoje nebus rengiamos jokios aukštesnio lygio varžybos. Neblogas Alytaus stadionas, bet ten per mažai takų, puikus Utenos stadionas, tačiau ten nėra viešbučio, apšilimo stadiono. Tikimės, kad šiemet bus baigta Palangos stadiono renovacija ir ten vyks numatytas šių metų Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Pajūryje būtų galima rengti ir įvairius mačus, kitas varžybas.
Marytė Marcinkevičiūtė, "Olimpinė panorama"
