Latvija nekilnojamąjį turtą (NT) perkančius užsieniečius vilioja ypatingomis lengvatomis. Ar verta Lietuvai sekti kaimynų pavyzdžiu?
Nuo šių metų liepos 1-osios Latvijoje įsigaliojo įstatymo pataisos, suteikiančios ypatingas lengvatas užsieniečiams, nusprendusiems įsigyti nekilnojamojo turto šioje šalyje. Tai leidimas nuolat gyventi Latvijoje, kartu be vizų keliauti po Šengeno zoną. Taip mūsų kaimynė bandė kovoti su katastrofiška padėtimi NT rinkoje – būsto kainos Latvijoje 2009-ųjų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 metais, krito daugiausia pasaulyje – net 50 procentų. Galbūt panašių lengvatų įvedimas užsieniečiams išjudintų ir stagnacijos apimtą Lietuvos NT rinką.
Vilnius pranašesnis už Rygą
Dauguma Latvijoje NT perkančių užsieniečių (net 62 proc.) yra rusai. Būstai Lietuvoje pirmiausia domintų taip pat Rusijos ir Baltarusijos piliečius. Pasak NT bendrovės „Ober-Haus“ vadovo Lietuvoje Vyto Zabiliaus, įvedus lengvatas, Lietuva jiems taptų patrauklesnė nei Latvija.
„Įvedus tokią tvarką, Lietuva tikrai turėtų didesnį pranašumą negu Latvija. Užsieniečiai rinktųsi ne Rygą, o Vilnių, nes jis žalesnis, ramesnis, – teigė V. Zabilius. – Patys reklamuojame Lietuvą, Vilnių, tad svetimšaliai, atvažiavę čia pirmą kartą, nustemba“.
Minėto įstatymo pataisos Latvijoje sukėlė ir nepasitenkinimą. Prie parlamento rūmų išsirikiavę latviai vadino tai naująja okupacija, tačiau „Ober-Haus“ vadovo teigimu, tokie nuogąstavimai tikrai nepasiteisintų.
Pasak V. Zabiliaus, tai nėra juodadarbiai ar banditai, o turtingi, išsilavinę žmonės, pavargę nuo didelio miesto. „Juk galima patikrinti, kas pirks būstą. Dažniausia juo domisi vyresni arba pagyvenę žmonės, kuriems norisi švaresnės aplinkos. Jie pavergę nuo didelių miestų triukšmo ir nuo rusų, kurių ir taip yra visur daug – jie tikrai nenori kurti rusų diasporos, o tik integruotis į lietuvių bendruomenę. Teiravomės jų, ar norėtų gyventi vien tik rusų gyvenamuose rajonuose, tačiau jie teigė tikrai ne“, – potencialių investuotojų portretą nupiešė V. Zabilius.
Anot „Ober-Haus“ vadovo Lietuvoje, toks sprendimas svarbus viešųjų ryšių aspektu, nes būtų pritraukiama kapitalo ir investicijų. „Lietuvai tai būtų didelis konkurencinis pranašumas. Neturime išteklių, tačiau dėl geopolitinės padėties galėtume tapti verslo tiltu tarp Rytų ir Vakarų“, – sakė V. Zabilius.
Politinis sprendimas
Vis dėlto analitikai lengvatų suteikimo naudą vertina skeptiškai. Jų manymu, didelės įtakos NT rinkai jos nepadarytų, o užsieniečius labiau nei Baltijos šalis domina Viduržemio jūros krantas, kur kainos dabar taip pat kritusios. „Latvija turi nusistovėjusią tradiciją, ypač kai kalbame apie pirkėjus iš Rusijos, tad jai buvo paranku įvesti tokias įstatymų pataisas. Mūsų politikų požiūris atsargesnis Rytų šalių atžvilgiu, tad tai būtų labiau politinis sprendimas. Nemanau, kad tai turėtų didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir galėtų ją pagyvinti. O Latvija pirkėjams iš Rusijos yra istoriškai susiklostęs ir pramintas takelis“, – teigė „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Jai pritarė ir „Danske Bank“ vyr. analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė: „Latvijos rinka yra specifinė. Įvesdami lengvatą, kaimynai orientavosi būtent į Rusijos piliečius. Manau, tokių lengvatų įvedimas galėjo turėti tam tikros įtakos, o pas mus vargiai įsivaizduoju, kad tokie veiksmai pagyvintų rinką.“
Į Lietuvą nuvijo smogas Maskvoje
Pastaruoju metu žiniasklaidoje paplito žinučių, kad į Lietuvą pailsėti atvykę rusai masiškai perka butus. Pasak V. Zabiliaus, didesnis susidomėjimas tikrai jaučiamas, o Rusijos ir Baltarusijos piliečius daugiausia domina trys Lietuvos regionai: pajūris (Klaipėda, Palanga), Druskininkai ir Vilnius.
Anot V. Klyvienės, daugiausia tam įtakos turėjo šią vasarą Maskvą alinę karščiai ir smogas: „Tai lėmė klimatinės sąlygos, dėl to jie pradėjo domėtis būstais Lietuvoje. Vis dėlto ir kultūriškai nesame jiems svetimi.“
I. Genytės-Pikčienės teigimu, bent jau vasaros pradžios Registrų centro duomenys nėra labai įspūdingi ir nedaug skiriasi nuo pernai metų: „Sandorių yra labai nedaug, ir net pajūryje.“ Anot jos, galbūt dėl to, kad dabar NT rinkoje jaučiama stagnacija, nors ir nedidelis sandorių skaičius kiek ir pagyvina padėtį. „Ar lengvatų įvedimas duotų didelį postūmį ekonomikai – labai abejoju. Lietuvos nekilnojamojo turto rinka užsieniečiams nėra patraukli, daug patrauklesnių žemių yra Vakarų valstybėse – istoriškai ir geografiškai daug įdomesnių nei Lietuvoje“, – mano I. Genytė-Pikčienė.
Geriau nei nieko
Vis dėlto analitikės sutiko, kad tokios lengvatos nepakenktų, bet ir nepadarytų didelio efekto.
„Dėl lengvatų galima būtų susimąstyti, pabandyti, nes šiuo metu padėtis nekilnojamojo turto rinkoje vis dar prasta. Tokias lengvatas taiko ne viena Europos valstybė. Yra precedentų, tad tai galėtų būti naudinga, jeigu orientuotumėmės į turtingus žmones, skatinančius vartojimą. Asmeniškai nemanau, kad tai duotų didelės naudos, bet nepadarytų ir didelės žalos“, – sakė „Danske Bank“ analitikė V. Klyvienė.
„Tiesioginį įstatymo pakeitimų efektą kol kas sunku nustatyti. Lengvatų įvedimas būtų politinis sprendimas, galbūt sukeltų tam tikra lūžį, turėtume daugiau užsienio investuotojų, bet naudą būtų sunku pamatuoti“, – teigė „DnB Nord“ atstovė I. Genytė-Pikčienė.
Ar rusai tikrai užplūdo Latviją?
Kitas klausimas – ar Latvijoje priimtos pataisos iš tikrųjų labai pagyvino šalies NT rinką. Naujienų portale subbota.com rašoma, kad Latvijos televizijos kanalai skelbė, jog į Jūrmaloje liepą vykusį jaunųjų atlikėjų konkursą „Naujoji banga“ suvažiavę rusų oligarchai masiškai ketino pirkti būstus. Tačiau per pirmąjį mėnesį, įsigaliojus naujosioms pataisoms, Latvijoje su rusų piliečiais buvo sudaryti vos du sandoriai.
Tai aiškinama tuo, kad nepaisant krizės, NT kainos Latvijoje vis dar didokos ir atitinka būsto kainas daug patrauklesnėse Europos valstybėse, pavyzdžiui, Ispanijoje. Akivaizdu, kad Latvijos parlamentas kiek pavėlavo: jeigu pataisos būtų priimtos bent praėjusią vasarą (kai NT kainos buvo daug įkandamesnės), pirkėjų būtų atsiradę gerokai daugiau.
Tik faktai:
Leidimas gyventi Latvijoje iki penkerių metų nuo liepos 1-osios suteikiamas užsieniečiams, kurie Rygoje, jos rajone ir respublikinio statuso miestuose įsigyja NT už ne mažiau kaip 141 tūkst. eurų. Mažesniuose miestuose ir miesteliuose būstas turi kainuoti ne mažiau kaip 70,5 tūkst. eurų.
Leidimą gyventi gauna ir užsieniečiai, investuojantys į latviškų įmonių įstatinį kapitalą ne mažiau kaip 25 tūkst. latų, per metus sumokantys ne mažiau kaip 10 tūkst. latų mokesčių ir sukuriantys ne mažiau kaip 5 naujas darbo vietas.
Lietuva pasaulyje tapo konkurencingesnė
Lietuva pagal konkurencingumo indeksą pakilo iš 53 į 47 vietą. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje 2010–2011 metų konkurencingumo ataskaitoje į reitingą patenka 139 pasaulio valstybės.
Lietuva aplenkė kaimyninę Lenkiją, nukritusią iš 68 į 70 poziciją, tačiau liko už nugaros Latvijai (pakilo iš 46 į 39 vietą) ir Estijai (iš 35 pakilusiai į 33 vietą).
Geriausiai įvertintas Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (25 vieta pasaulyje), taip pat IT raštingumas (33 vieta). Vieni didžiausių trūkumų šaliai siekiant konkurencingumo, Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų nuomone, susiję su prasta makroekonomine aplinka (71 vieta) ir bloga institucijų veikla (60 vieta).
Pasaulio ekonomikos forumas konkurencingumo indeksą skelbia ketvirtus metus iš eilės. 2008-aisiais Lietuva užėmė 44 vietą, 2007 ir 2009 metais – atitinkamai 38 ir 53 vietas.
Tik faktai:
Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų vertinimu, konkurencingiausia pasaulio šalimi išliko Šveicarija. Į 2 vietą pakilo Švedija, 3 išsilaikė Singapūras.
JAV, pernai buvusios 2 vietoje, šįmet nukrito į 4. 5 vietą užėmė iš 7 pakilusi Vokietija. JAV sąraše krinta antrus metus iš eilės – 2008-aisiais ji laikyta konkurencingiausia pasaulyje.
