Teikiame paskolas nuo 1000 litų iki 100 000 eurų. Palūkanos nuo 20 procentų. Užstatas nebūtinas. Argi ne pasaka? – ši tema narpliojama šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“.
Tokių ir panašių skelbimų internete sunkmečiu galima rasti begales. Bankams sugriežtinus paskolų ir kreditų teikimo tvarką, fiziniai asmenys ir privačios įmonės, užsiimančios paskolų davimu, sukruto. Finansinių sunkumų prispaustiems žmonėms tokie paskolų davėjai gali atrodyti kaip išsigelbėjimas. Tačiau ar paėmęs tokią paskolą žmogus nepateks į dar didesnę bėdą?
Pasaka, o ne sąlygos
Norėdami sužinoti visas sąlygas, savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žurnalistai elektroniniu paštu anonimiškai kreipėsi į keletą tokių paskolų davėjų. Kai kurie iš pasiūlytų paskolos sąlygų variantų apstulbino. Vieni − dėl didžiulių palūkanų, kiti – dėl įtartino dosnumo. Vieną iš atsakymų pateikiame (laiško kalba netaisyta):
„Pabandysiu apibūdinti paskolų rūšį. Šiaip kalba eina apie ilgalaikes paskolas, bet galima grąžinti ir anksčiau. Paskolos terminai labai įvairūs, galima skolintis iki 35 metų. Sumos taip pat priklauso nuo gaunamų pajamų. Pinigus išmoka bankas. Daroma yra taip: Jums yra perrašomas kažkoks mums priklausantis NT (nekilnojamas turtas), tarkim, už 20 000 lt.
Paskui jis įkeičiamas bankui. Kai gaunate pinigus Jūs atsiskaitote už pirkinį PVZ.: objektas, už kurį prašoma 20 000 lt, o turto vertė yra 75 000 lt. Jums lieka 50 000 lt, taigi Jūs mokate paskolą 75 000 lt, turite pinigų ir turtą, kurį laikui bėgant galite pardavinėti už visus 75 000 lt. Gal po metų, gal po dvejų, o gal po penkerių. Praėjus kokiems 5 metams Jūs parsiduodate NT ir grąžinate paskolą. Per tą laiką, kol parsiduosite, Jūs galite būti sumokėjus 27 proc. sumos, o likę pinigai Jums lieka kaip pelnas.
Šis skolinimosi būdas yra veikiantis ir patikrintas. Nereikalingos didelės pajamos, nes paskolos terminas didelis. Pvz.: 35 metams nuo 75 000 lt sumos – apie 400 lt/mėn. tai tas pats kas vartojimo kreditas, tik čia dar lieka NT. Tinkamai nepanaudojus pinigų arba juos praradus skolos našta nėra didelė. Avansas nereikalingas, išskyrus dokumentų tvarkymui, už kuriuos Jūs mokėsite pati (notarinės, hipoteka, draudimas). Esame iš Šiaulių, bet dirbame visoje Lietuvoje.“
Apsukrus pardavimo būdas
Ekonomisto, „DnB Nord“ banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio manymu, tokių paskolų atsiradimas yra rinkose kylančių problemų indikatorius.
Tai įspėja apie paskolų rinkos lankstumo poreikį.
„Darau prielaidą, jog jūsų pateiktu atveju paskolą imantis žmogus naudojamas, kad būtų galima realizuoti nekilnojamąjį turtą. Dabar įmonėms, besiverčiančioms nekilnojamuoju turtu, sunku jį parduoda, lėšos yra tarsi įšaldytos. Perleisdamos šį turtą klientui, įmonės gauna dideles palūkanas, tad turtas, kurio įmonė pati dabar neparduotų, tokiu būdu neša pelną“, – svarstė R. Rudzkis.
Didžiulė rizika
Verslo teisės ekspertė advokatė Regina Laurinavičienė sakė, kad vertinant laiško tekstą aišku, jog bendraujama ne su kredito įstaiga, o su tarpininku. „Visų pirma mes nematome sutarties su tarpininku, nėra banko sutarties ir panašiai, todėl būtų sunku komentuoti, kokie pavojai žmogaus laukia sudarius paskolos sutartį. Iš pateikto laiško matyti, kad siūloma įsigyti nekilnojamojo turto. Tarkime, kad jo rinkos vertė dabar yra 75 tūkst. litų. Tačiau tarpininkas siūlo jį įsigyti už 20 tūkst. litų ir įkeitus bankui gauti 75 tūkst. litų paskolą. Sudaręs tokį sandorį pilietis turi nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė dabar yra 75 tūkst. litų, ir gauna 75 tūkst. litų paskolą. 20 tūkst. litų jis atiduoda tarpininkui“, – pasiūlymą aiškino teisininkė.
R. Laurinavičienė skatina pamąstyti, kodėl nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė yra 75 tūkst. litų, tarpininkas parduoda už 20 tūkst. litų. „Keista aplinkybė. Jeigu visi laiške išvardyti sandoriai vyks ne vienu metu, gali būti, kad žmogus nusipirks nekilnojamojo turto už 20 tūkst. litų, bet paskolos iš banko negaus ir liks skolingas tarpininkui“, – sakė teisininkė.
Gali įbrukti blogą turtą
Svarstantiesiems galimybę sudaryti tokį sandorį advokatė patarė įvertinti, ar išliks galimybė paimtą paskolą grąžinti. „Turint turto gali reikėti išlaidų. Pavyzdžiui, žemės sklypui išlaikyti tereikia minimalių išlaidų, o norint išlaikyti namą gali reikėti daug daugiau pinigų: komunalinės paslaugos, priežiūra, apsauga, būtinasis remontas ir panašiai.
Vertinant dabartinę ekonomikos situaciją Lietuvoje, matoma reali galimybė, kad atsiras daug nelikvidaus turto. Tad jei žmogus, paėmęs paskolą, taps nemokus, jo įsigytą nekilnojamąjį turtą gali būti sunku parduoti arba pirkėjų išvis neatsiras. Tokiu atveju paskolą išdavęs bankas išieškojimą gali nukreipti į bet kurį kitą žmogaus turimą turtą, pajamas“, – perspėjo R. Laurinavičienė.
TIK FAKTAI
2008 metais Lietuvoje nupirkta butų už 3,5 mlrd. litų.
2007-aisis − už 5,3 mlrd. litų.
Lietuvos bankai gyventojams pernai išdavė paskolų būstams už 58 mlrd. 591,9 mln. litų
