Šiandien nėra abejonių, kad lėktuvas buvo numuštas. Esminis klausimas būtų – kieno tai rankų darbas? Oficialaus atsakymo į šį klausimą kol kas nėra, nors galima kalbėti apie mažiau ar labiau tikėtinas versijas.
Iš esmės, yra trys šalys, kurios gali būti įtartos numušusios lėktuvą – tai Ukraina, Rusija ir separatistai, kovojantys prieš Ukrainos kariuomenės dalinius Donecko ir Luhansko srityse. Galima priminti, kad reiso MH17 lėktuvas buvo numuštas virš konflikto zonos netoli sienos su Rusija ir nukrito separatistų kontroliuojamame sektoriuje.
Pradėsiu nuo teiginio, kad mažiausiai įtikinamai atrodo versijos, jog numušti „Malaisya Airlines“ lėktuvą galėjo Ukraina arba Rusija. Abejose iš šių valstybių buvo žinoma, jog tai civilinis keleivinis lėktuvas. Nagrinėti versijas, kad Maskva ar Kijevas nusprendė numušti jį tam, kad galėtų apkaltinti šiuo nusikaltimų kitą pusę – reikštų plėtoti konspirologinę teoriją. Atsitiktinio raketos paleidimo ar tiesiog klaidos versija irgi mažai tikėtina – jai patvirtinti nėra jokių įrodymų ir dėl to ji viešajame diskurse iš esmės nenagrinėjama.
Įtikimiausiai atrodo spėjimas, kad „Malaisyan Airlines“ lėktuvą numušė kovotojai, manydami, jog taiko į transportinį Ukrainos kariuomenės lėktuvą. Šią versiją iš esmės patvirtina gana daug „įkalčių“. Dar iki to momento, kai tapo žinoma, jog numuštas civilinis lėktuvas, vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ gynybos ministras Igoris Girkinas (Strelkovas) savo paskyroje socialiniame tinkle Facebook pasidžiaugė, kad kovotojai numušė dar vieną Ukrainos kariuomenės lėktuvą – „transportininką“ An-26. Šią naujieną suskubo paskelbti ir kai kurios Rusijos visuomenės informavimo priemonės – pavyzdžiui, toks propagandinis naujienų resursas kaip „LifeNews“. Vėliau, kai paaiškėjo, jog iš tikrųjų buvo numuštas keleivinis lėktuvas – minėti įrašai iš interneto dingo, tačiau praėjo pakankamai daug laiko, kad jie būtų pastebėti ir užfiksuoti. Todėl pirmas svarus argumentas – kovotojai iš esmės patys prisipažino įvykdę minėtą nusikaltimą.
Beveik nėra abejonių, kad lėktuvas buvo numuštas iš mobilaus zenitinių raketų komplekso „Buk“ (SA-11 pagal NATO klasifikaciją), kai kurie šaltiniai nurodo konkretesnę komplekso modifikaciją – „Buk-M1“. Ekspertai pastebėjo ant lėktuvo liemens nuolaužų tipinius, būtent šios tipo ginkluotės paliekamus pėdsakus. Minėti kompleksai yra tiek Rusijos, tiek Ukrainos ginkluotėje. Separatistai suskubo pareikšti, kad jie tokios ginkluotės neturi, tačiau nesunku buvo atsekti, kad dar visai neseniai jie viešai (vėl gi – internete) gyrėsi ja. Pavyzdžiui, savo nuotrauką komplekso „Buk“ fone rusiškame socialiniame tinkle „V kontakte“ buvo patalpinęs vienas iš „Donecko liaudies respublikos“ kovotojų – Sergejus Paščenko.
Apie tai, kad raketa, numušusi lainerį, buvo paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos, beveik iš karto pareiškė ir JAV atstovai. Žvalgybinės šios valstybės sistemos užfiksavo raketos paleidimą. Vėliau oficialiai buvo paviešintas užfiksuoto paleidimo žemėlapis, kuriame nurodoma, iš kur kilo raketa ir kurioje vietoje ji pasiekė lėktuvą (šį žemėlapį galima pamatyti oficialioje JAV ambasados Ukrainoje paskyroje Facebook tinkle).
Be to, komplekso „Buk“ judėjimą separatistų kontroliuojamoje teritorijoje lemtingą dieną stebėjo gana nemažai liudininkų. Atitinkama vizuali medžiaga irgi akimirksniu atsidūrė internete. Kitu įrodymu tapo Ukrainos saugumo tarnybos paviešintas įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp lėktuvą numanomai numušusių kovotojų (pagal įrašą galima teigti, kad atsakomybė už šį incidentą atitenka Igorio Bezlerio (pravardė „Besas“) grupuotei).
Įtartinas buvo ir pačių kovotojų elgesys – trukdymas dirbti katastrofos vietoje ekspertams, delsimas perduoti jiems numušto lainerio Boeing 777 „juodąsias dėžes“ ir pan. Apie tai, kad vadinamieji kovotojai katastrofos vietoje bando klastoti įrodymus, prakalbo net Australijos ministras pirmininkas, kurio tėvynainiai irgi žuvo šioje katastrofoje. Pateiktų duomenų pakanka tam, kad būtent šią versiją galima būtų laikyti pagrindine.
Pripažinti labiausiai akivaizdžios versijos labiau už vadinamuosius separatistus, kurių kaltė mažai abejotina, nenorėjo tik Rusija. Tokia pozicija yra tiesiogiai susijusi su Maskvai kebliu klausimu – iš kur kovotojų rankose atsidūrė tokia galinga ginkluotė? Beje, apie tai, kad kovotojai gauna ginklus bei karinę techniką iš Rusijos, garsiai kalbėta nuo pat konflikto pradžios. Taip teigia ne vien oficialusis Kijevas, kurį Maskva kaltina visomis įmanomomis ir neįmanomomis nuodėmėmis. Oficialų pareiškimą apie tai, kad separatistų naudojama karinė technika nelegaliai ateina per sieną iš Rusijos, paskelbė ir JAV. Šiame pranešime teigiama, kad ir sistema „Buk“, iš kurios buvo numuštas lėktuvas, atkeliavo būtent iš ten.
Šioje istorijoje ypatingai akcentuojama ir tai, kad patys separatistai vargu ar susitvarkytų su tokia sudėtinga sistema, kaip mobilusis zenitinių raketų kompleksas. Numanoma, kad kartu su ginkluote Rusija „eksportavo“ į Ukrainą ir savo specialistus, o tai dabar leidžia įtarti Maskvą bendrininkavimu vykdant karo nusikaltimą. Būtent šis svarbus aspektas paaiškina panišką Rusijos reakciją į nagrinėjamą tragediją.
Įdomu tai, kad kai tapo žinoma, jog numuštas ne karinis, o civilinis lėktuvas, Rusijos žiniasklaida, nelaukdama jokios oficialios informacijos, pažėrė aibę versijų, kurių pagrindinis bruožas buvo kaltės vertimas Ukrainai. Tarp skambėjusių ar specialiai paskleistų „versijų“ buvo teiginiai, kad Ukrainos kariuomenė galėjo numušti lėktuvą atsitiktinai (arba tyčia), taip pat, kad lėktuvą neva tyčia numušė ukrainiečių naikintuvas Su-25, arba net tokia odiozinė, kad ukrainiečiai reiso MH17 lainerį numušė manydami, jog tai yra prezidentinis Vladimiro Putino lėktuvas, grįžtantis iš vizitų Pietų Amerikoje.
Būtina paminėti ir tai, kad iš visų aukščiau paminėtų versijų oficiali Rusijos valdžia po kelių dienų pasirinko versiją apie ukrainiečių Su-25, kuris neva prieš katastrofą lydėjo „Malaisya Airlines“ lėktuvą ir vėliau paleido į jį raketą. Maskva net perdavė savo „turimus duomenis“, turėjusius „įrodyti šią versiją“, Europos Sąjungai, tačiau atrodo, kad niekas Rusija jau netiki. Įdomu ir tai, kad tuo pat metu buvo bandoma falsifikuoti duomenis tokiame viešame resurse, kaip Vikipedia, nes realūs techniniai Su-25 duomenys sunkiai tinka rusiškai tragedijos „versijai“. Vargu ar tokiu diletantišku būdu galima būtų apgauti specialistus, tačiau šis užfiksuotas klastojimas tikriausiai buvo skirtas įtikinti abejojančius „liaudies atstovus“.
Nežiūrint į visą tai, vargu ar Rusija bus tiesiogiai apkaltinta dėl įvykusios tragedijos. Pavyzdžiui, JAV pareiškė, kad neturi tiesioginių Rusijos kaltės dėl Boeing-777 katastrofos Donecko padangėje įrodymų, tačiau pripažino, kad būtent Maskva prisidėjo sukuriant sąlygas tragedijai. Panašu, kad tai iš esmės yra bendra Vakarų pasaulio pozicija. Tačiau akivaizdu, kad tiek Rusijos, tiek asmeniškai V. Putino įvaizdis ir reputacija gavo dar vieną stiprų smūgį. Kraupi tiesa yra ta, kad įvykusi tragedija padėjo dar labiau atverti pasauliui akis į Rytų Ukrainoje vykstantį konfliktą ir matomus bei nematomus jo dalyvius. Rusijai tai pirmiausiai reiškia naujas, skausmingesnes ekonomines sankcijas, kurių Maskva taip stengėsi išvengti.
