Įpratęs nebaudžiamas kankinti žmones, medkirčių brigadininkas beprasmiškai nužudė moterį. Kaip artimieji keturias paras ieškojo ir surado jos kūną – istorija, verta kino filmo.
Ši neeilinė istorija prasidėjo banaliai. Želvių kaimo (Kelmės raj.) pamiškėje su vyru bei jauniausiuoju devyniolikmečiu sūnumi gyvenusios 44 metų Genovaitės Vasilienės niekas nepagrobė, nepersekiojo, netykojo. Moteris pavakarį pati išėjo iš namų ir dingo.
Genutė buvo komunikabili, mėgo linksmas kompanijas, tačiau niekada neprapuldavo kelioms dienoms. Tad jau kitą rytą jos ėmė ieškoti 46 metų sutuoktinis Alfonsas su sūnumi Simu Vasiliumi. Į paiešką įsitraukė ir sunerimęs netoliese gyvenantis pražuvėlės tėvas, tiksliau – Genutę užauginęs patėvis Alfonsas Geštautas.
Vyrai pirmiausia surado liudytojus, mačiusius, kaip Genovaitė sėda į baltą mikroautobusą ir kažkur išvažiuoja.
Didmiestyje sužinoti, kas vairuoja tokią mašiną, būtų beveik neįmanoma, tačiau visi aplink Užventį gyvenantys žmonės žino, kad baltu autobusėliu „Volkswagen Transporter“ važinėjasi „miškiniai“. Taip žmonės vadina smulkaus verslininko Budreckio medkirčių brigadą, pastaruosius kelis mėnesius medžius kirtusią Užvenčio bei Želvių giriose. Šis darbdavys laiko 4–5 pjūklininkus, o jiems vadovauti paskirtas kaip tik iš šių vietų kilęs 30 metų Nerijus Bagdonas.
Pasakojo kažką nutylėdamas
Darbdavys Pagiriškuose, netoli Užvenčio, savo medkirčiams išnuomojo kaimo namelį, o brigadininkui N. Bagdonui davė baltą autobusiuką – „miškiniams“ vežioti į darbą.
Supratęs, kad neigti beprasmiška, N. Bagdonas pas jį atvykusiems G. Vasilienės artimiesiems patvirtino trečiadienio vakarą autobusėliu vežęs Genutę. Bet pasakodamas kažko vis suko žvilgsnį į šalį: „Na, pavėžėjau ją kilometrą ar du, po to išlaipinau pamiškėje, spyriau į pasturgalį ir nuvažiavau namo pas darbininkus“, – pareiškė „miškinių“ brigadininkas.
Nors žmonos dukrą Genovaitę užauginusiam A. Geštautui jau 80 metų, jis, visą gyvenimą dirbęs kolūkio laukuose, dar tvirtas vyras. Alfonsas kartu su žentu A. Vasiliumi bei anūku Simu išmaišė A. Bagdono nurodytas apylinkes, bet neaptiko nė menkiausio dingusiosios pėdsako.
Pirmasis liudytojas – medžiotojas
Beklaidžiodami ieškotojai sutiko medžiotoją. Tas papasakojo vėlų trečiadienio vakarą matęs baltą mikroautobusą, važiuojantį visai kitu girios keliuku! Mašina buvo rimtai įklimpusi, ją ištraukė traktorius. Tuo metu medžiotojas autobusiuku važiuojančių dviejų vyrų klausė, ko jie girti naktį trankosi miškais – ar tik ne brakonieriauti?
Įsitikinęs, kad įklimpėliai neginkluoti, medžiotojas pasitraukė, o traktoriui ištempus mikroautobusą, vyrai paskubomis nuvažiavo.
Vėl nuskubėję pas N. Bagdoną Genutės giminaičiai ėmė „miškinių“ brigadininką remti prie sienos – kodėl jis meluoja? Ką slepia? Nerijus nenoriai pripažino suklydęs nurodydamas pirmąją vietą, kur esą išleidęs pražuvusią pakeleivę. Dabar jau ėmė porinti, kad tai įvykę ant to keliuko, kur ir pasakojo medžioklis.
Puolė šveisti mašiną
Prieš išvykdami iš medkirčių nuomojamos sodybos, pražuvėlės ieškotojai dar pastebėjo, kaip N. Bagdonas puolė plauti mikroautobuso.
„Tuo parūdijusiu autobusiuku per girių kemsynus vežiojami pjūklai, malkos, sakuoti, žemėti darbininkai. Mašina „nuo gimimo“ nėra vandens ir šepečio mačiusi. Todėl nustebome pamatę, kad išgirdęs, jog mes einame į policiją, Nerijus puolė autobusėlį šveisti ir blizginti, lyg į paradą ruoštųsi“, – „Akistatai“ pasakojo nužudytosios artimieji.
Žmonės iš tikro paskambino ne tik į policiją, bet ir dviem vyresniesiems Genovaitės sūnums, šiuo metu gyvenantiems ir dirbantiems Anglijoje. Vos išgirdę blogą naujieną, sūnūs metė darbą, sėdo į vieno jų juodą „Toyotą“ ir per visą Europą pasileido padėti ieškoti motinos.
Policininkai reagavo visiškai kitaip
„Gal ta ponia kur nors „užbaliavojo“, gal išsimiegos ir parsiras, – be emocijų svarstė vienas Kelmės policijos pareigūnų. – Taip neretai nutinka, o mes neturime pajėgų šukuoti miškus dėl kiekvieno negrįžusiojo per naktį.“
Sukėlė policijos susidomėjimą
Visgi Kelmės kriminalistai nesėdėjo sudėję rankų. Buvo duotas nurodymas vietiniam apylinkės inspektoriui pasikalbėti su N. Bagdonu. Aplankytas medkirčių sodyboje, šis akivaizdžiai kažko nervinosi, tačiau pakartojo savo legendą, esą moterį išleidęs už kilometro. Tuo tardymas ir pasibaigė.
Tuo metu Kelmės policijos komisariato kriminalistai iš kompiuterių duomenų bazės išsitraukė visas žinias apie N. Bagdoną ir švilptelėjo.
Nors Kelmės rajono Junkilų kaime su sugyventine vaiką auginantis N. Bagdonas nė karto neteistas, tačiau pagarsėjęs sadistišku elgesiu bei kvailais išpuoliais.
Sadistas siautėjo netramdomas
Kiek anksčiau bekertant mišką dingo benzininis pjūklas. N. Bagdonas, įtaręs vieną darbininką, spaudė jį prisipažinti. Žmogus dievagojosi nevogęs, dėl to N. Bagdonas įsiuto. Jis šliukštelėjo benzino ant medkirčio ir jį padegė! Smarkiai apdegusį vyrą medikams ligoninėje pavyko išgelbėti. Paskui atsirado ir pjūklas, kuris, atrodo, buvo paprasčiausiai pamestas per išgertuves. Sadistui N. Bagdonui buvo iškelta baudžiamoji byla, bet jis atsakomybės išvengė.
Šiemet per Jonines N. Bagdonas surengė naują kruviną išpuolį. Junkilų kaime buvo surengti šokiai. Žinoma, kažkas pasilinksminti atžirgliojo išgėręs, brigadininkui kažką pasakė ar užkabino. Tas skubiai šoko į savo baltąjį autobusiuką ir nurūko į nuomojamą namelį Pagiriškiuose. Įgriuvęs per duris, brigadininkas pavaldiniams paliepė apsiginkluoti ir nedelsiant su juo važiuoti „įvesti tvarką“ šokiuose. Prieš sėsdami į autobusėlį, „miškiniai“ pasičiupo kas diržą su sagtimi, kas masyvų veržliaraktį.
Būriu iš autobusėlio pasipylę girti medkirčiai per klaidą užpuolė pirmą pasipainiojusį – visai niekuo dėtą vedusį kaimietį. Pamatę, kas vyksta, kaimo vyrai suraitė girtus mušeikas, surišo jų pačių diržais ir iškvietė policiją. Tik apsukriojo N. Bagdono nepagavo, nes jis spėjo laiku išnešti kudašių.
Tad nieko nuostabaus, jog sužinoję, kad G. Vasilienė dingusi jau trečia para, Kelmės kriminalistai nutarė medkirčių nuomojamame namelyje atlikti kratą. Ir neapsiriko – po lova rado paslėptą brigadininko nelegaliai laikomą medžioklinį šautuvą.
N. Bagdonas buvo kelioms paroms sulaikytas ir tardomas. Jis nesispyriodamas prisipažino laikęs šautuvą, tačiau atkakliai neigė ką nors žinąs apie dingusią G. Vasilienę ir prašėsi greičiau paleidžiamas – jis, girdi, turįs svarbių reikalų.
Išsidavė skambindami traktorininkui
Na o tuo metu artimieji toliau kasdien atkakliai ieškojo dingusiosios G. Vasilienės toje vietoje, kur baltąjį autobusiuką matė medžiotojas.
Bevaikštinėdami ketvirtą paieškos dieną, ieškotojai sutiko karvių bandos melžti pėdinantį Rimantą Krencių.
Pirmą kartą apie dingusią ir ieškomą moterį išgirdęs ūkininkas prisiminė, kad naktį į liepos 15-ąją, prieš pat vidurnaktį, jo sūnui Romui, vairuojančiam traktorių, paskambinęs pažįstamas N. Bagdonas. Jis skundėsi, kad mašina ir vėl įklimpo prakeiktame miške netoli Lapvarčių, prie Varnės upelio. Paprašytas atvažiuoti su traktoriumi ir ištempti, Romas atšovęs neturįs kada naktimis trankytis po miškus, nes jam kitą rytą reikia anksti keltis į darbą.
Atkakliai neigė kaltę
Ieškotojai, žinoma, nedelsdami susiruošė patikrinti ir šią gūdžią vietą.
Nuvažiavę pasidalino į kelias grupeles ir ėmė sukti ratus. Netrukus pasigirdo pražuvėlės patėvio A. Geštauto riksmas...
Pribėgę Genovaitės vyras su sūnumi pamatė ieškomąją. Genovaitė gulėjo išrengta nuoga, įmesta į krūmus. Iš šliūžės žolėje moterį radę artimieji nusprendė, kad žudikai ją kniūbsčią vilko už kojų, todėl veidas liko apibrozdintas.
Radus lavoną, N. Bagdonas jau nebuvo paleistas, o imtas tardyti ką tik užvestoje byloje dėl G. Vasilienės tyčinio nužudymo. Pagrindinis įtariamasis dar bandė spyriotis, meluoti, tačiau kriminalistams pateikiant vis naujus įrodymus, tą pačią dieną palūžo ir prisipažino.
Pasirodo, liepos 14-osios vakare „miškinių“ brigadininkas, važiuodamas baltuoju autobusiuku kažkokiais darbo reikalais, sutiko G. Vasilienę ir pasiūlė važiuoti kartu pasilinksminti. Ji sutiko ir nurūko į medkirčių namelį.
Lavonas baltajame autobusėlyje
„Akistatos“ žiniomis, jame dar buvo 35 metų medkirtys iš Telšių rajono Vytautas Petreikis. Kai jau buvo gerokai apduję nuo alkoholio, abu ėmė grubiai kibti prie viešnios. Na o ši pareiškė su akiplėšomis neprasidėsianti.
Nebaudžiamas smurtauti įpratęs ir kaskart nuo atsakomybės vis išsisukantis N. Bagdonas, tikėtina, įsižeidė – kaip ji, niekinga moteris, drįstanti jam prieštarauti?! G. Vasilienė buvo pargriauta, nuo jos nuplėšti drabužiai, neužmirštant pasisavinti ir auksinės grandinėlės. Prievartaujama ji, atrodo, iš paskutiniųjų priešinosi, todėl ir neteko gyvybės.
Atsikvošėję žudikai nutarė vežti lavoną slėpti į mišką. Įmetę nuogą kūną į baltąjį autobusiuką, paskubomis pasuko į tankmę už Želvių kaimo. Tik nežinojo, kad pakeliui būsią pastebėti medžiotojo, kad įklimpus teks prašyti traktorininko pagalbos. Tik prieš tai lavoną už kojų nuvilko į pašalį ir numetė krūmuose.
Lemtingoji žudikų klaida
Abu žudikai gerą valandą vargo kišdami po ratais šakas bei malkas, kol pagaliau mašina išsikapstė. Pervargę nutarė prie lavono nebegrįžti, jį užkasti pailsėjus, kitą dieną. Tačiau nusikaltėliai ir vėl neapskaičiavo – kitą rytą užgriuvę daryti kratą ir šautuvą radę kriminalistai N. Bagdoną suėmė dviem paroms. Spėjama, jis dėl to ir siekė būti kuo greičiau paleistas, nes rūpėjo nespėtas užkasti, krūmuose numestas aukos kūnas. Laimei, N. Bagdonas nebespėjo, namie ramiai nesėdėję Genutės artimieji sadistą aplenkė viena diena...
Dabar N. Bagdonas liks suimtas iki teismo, o jo sėbro V. Petreikio likimas priklauso nuo to, kiek prisidėjo žudant.
„Teismo reikalausiu, kad tą išgamą žudiką įkalintų iki gyvos galvos, – per G. Vasilienės laidotuves „Akistatai“ kalbėjo iš Anglijos grįžęs nužudytosios sūnus Mantas. – Jei tą niekšą paleis, netrukus turės mane teisti. Tikriausiai supratot, už ką...“
S. STASAITIS
