Nauja transatlantinių skrydžių bendrovė po 3 metų planuoja skraidinti keleivius iš Europos į JAV tik už 10 eurų. Ar tai – tik ekonominė fantastika, ar realybė, svarsto Vokietijos dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ (http://www.sueddeutsche.de).
„Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary nori sukurti nedidelio biudžeto tolimųjų skrydžių kompaniją. Duodamas interviu leidiniui “Flight International” O’Leary teigė, kad pigieji transatlantiniai skrydžiai gali prasidėti 2010 metais. Šiam sumanymui įgyvendinti jis ketina įkurti savarankiškai veiksiančią antrinę „Ryanair“ bendrovę.
Jei O’Leary pavyks įgyvendinti savo planą, tai gali dar labiau paspartinti perversmą civilinės aviacijos sektoriuje, teigia dienraštis. “Žinoma, „Ryanair“ visiškai pakeis konkurencinę aplinką“, - neabejoja JAV oro linijų „Northwest Airlines“ vadovas Nathanielis Pieperis.
Tokie planai tik didina netikrumą sektoriuje, kuriame ankstesnės struktūros vis labiau kinta. “Niekas tiksliai nežino, kaip artimiausiais metais pasikeis rinka”, - sako N. Pieperis
Iki šiol tokios didelės bendrovės kaip “British Airways”, “Lufthansa”ir “Air France – KLM” tolimųjų reisų atveju galėjo tikėtis didelės maržos. Tuo tarpu Europoje jos seniai jaučia stiprų pigiųjų skrydžių bendrovių konkurencinį spaudimą.
M. O’Leary planuoja siūlyti reisus į JAV, kurių kaina prasidėtų nuo 10 eurų. Tačiau banko “HypoVereinsbank” analitikas Uwe Weinreichas mano, kad siekiant užsitikrinti pelną tokie skrydžiai keleiviams vidutiniškai kainuotų apie 300 eurų, pastebi „Süddeutsche Zeitung“.
Pasak „Ryanair“ vadovo, naujoji transatlantinių skrydžių bendrovė ketina užsisakyti apie 50 keleivinių lėktuvų – arba „Boeing-787“, arba „Airbus-350“. Jie sujungs 23 „Ryanair“ bazes Europoje su 5 – 6 JAV miestais.
Vokietijoje greičiausiai tai bus Hahn/Hunsrück, Weeze (prie Diuseldorfo) ir Bremeno oro uostai, kuriuos dabar kaip bazinius naudoja „Ryanair“. M. O’Leary planuoja skraidinti keleivius į nedidelius JAV oro uostus, esančius prie didmiesčių, pavyzdžiui, į Baltimorę prie Vašingtono, Islipo oro uostą netoli Niujorko bei Providensą šalia Bostono.
“Iki 2009 m. vidurio iš savo 23 bazių mes skraidinsime į Europos šalis 70 milijonų keleivių, - tvirtina „Ryanair“ vadovas. – Organizuoti 40 ar 50 lėktuvų transatlantinius reisus mus kur kas lengviau. Pretenzijų mums niekas neturės“.
Savąjį projektą M. O’Leary grindžia naujomis galimybėmis, kurios greičiausiai atsiras 2008-ųjų kovą kartu su oro skrydžių iš Europos į JAV liberalizavimu, teigia dienraštis. Tuomet Europos skrydžių bendrovių iš bet kurios ES šalies reisų skaičius į JAV nebus ribojamas. Teisės rengti transatlantinius skrydžius nevaržys priklausomybė vienai ar kitai ES valstybei.
Iki šiol tebuvo vos keli bandymai imtis pigiųjų skrydžių tolimais maršrutais, rašo dienraštis. Bendrovė “Oasis Honkong” nuo praėjusių metų kasdien skraidina keleivius maršrutu Honkongas – Londonas. Australijos “Virgin Blue” nuo 2008 m. ketina sujungti Sidnėjų su JAV Vakarų pakrante.
Kritikai tvirtina, kad įgyvendinti nedidelio biudžeto keleivių pervežimą tolimais atstumais – sudėtingas uždavinys. Vienas svarbiausių pigiųjų reisų pranašumų – didelis kasdien naudojamų lėktuvų efektyvumas – transatlantinių skrydžių atveju praranda savo reikšmę, teigia “Air France’ vadovas Dominique Patry. Be to, tolimus skrydžius rengiančios kompanijos turi skirti keleiviams daugiau vietos, todėl negalima tikėtis maksimalaus lėktuvų užpildymo.
Būsimosios savo kompanijos reisų keleiviams M. O’Leary planuoja pasiūlyti daugiau komforto, nei šiuo metu savo klientams siūlo “Ryanair”. Pavyzdžiui, vykstantieji į JAV galės užsisakyti skrydį “Premium” klase, kuri daugmaž prilygs įprastinei verslo klasei. Papildomai uždirbti O’Leary tikisi iš lėktuve rodomos estradinės programos ir neapmuitinamos prekybos.
“Ryanair” vadovas sako, kad norėtų asmeniškai dalyvauti kuriant naująją bendrovę, tačiau vargu ar sutiks imtis jai pats vadovauti. Sukaupti šiam projektui pradinį kapitalą, pasak jo, nebus sunku. “Yra daug investuotojų, kurie labai suinteresuoti pigiais skrydžiais tolimais maršrutais, – tvirtina jis. – Dėl pinigų mes mažiausiai sukame galvą”. Anot M. O’Leary, pradiniai projekto kaštai sudarys apie 200 mln. eurų, rašo „Süddeutsche Zeitung“.
