Alternatyva tradiciniam balsavimui
Šiuo metu Lietuvoje galioja tvarka, kuomet rinkimai yra vykdomi tradiciniu būdu - rinkimų dieną (arba iš anksto) savo valią norintys išreikšti piliečiai tvarkingai keliauja į nustatytas vietas (pašto skyrius arba rinkimų apygardas), užpildo rinkimų biuletenius ir patiki juos balsadėžėms. Nepaisant to, jau gerą dešimtmetį yra eskaluojama internetinio balsavimo galimybė, kurios įteisinimo visų lygių rinkimuose siūlymui praeitą savaitę pritarė Vyriausybė.
Dažnas pilietis, išgirdęs frazę “internetinis balsavimas” jei nenusipurto, tai bent jau stabteli ir iš karto ima galvoti apie tokio rinkimų proceso vykdymo grėsmes: balsavimo slaptumo panaikinimą, galimybę “nulaužti” sistemą, ir galiausiai - kelių informaciniam karui atverimą. Bet ar dažnas pagalvoja apie progą turėti savo, nuosavą, privačią rinkimų apygardą? Ir apskritai susimąsto, kas iš tikrųjų yra internetinis balsavimas?
Galimybė “balsuoti nuo sofos” nuosavoje rinkimų apygardoje
Internetinis balsavimas - tai galimybė rinkėjui išreikšti savo valią rinkimuose, naudojantis informacinėmis technologijomis, tiksliau - internetiniu ryšiu iš savo pasirinktos vietos: sėdint namuose ant sofos, ilsintis paplūdymyje ar pietaujant centrinėje miesto aikštėje. Tai - šiuolaikinio gyvenimo matų - patogumo ir racionalumo - įprasminimas ne tik individo, bet ir valstybės lygmenyje.
Jau ne pirmi metai Lietuvoje veikia ir yra tikslingai plečiamos elektroninės bankininkystės, švietimo, sveikatos, susisiekimo paslaugų teikimo sistemos, didėja e-demokratijos funkcijos, kuomet viešoji politika tarsi sugula interneto erdvėje. Visa tai - instrumentinio požiūrio į valstybę raiška, kai ši yra suvokiama kaip paslauga, o ne savaiminė duotybė, ir kai kiekvienas individas yra įgalinamas dalyvauti rinkimų procese.
O tai yra neabejotinai svarbu, nes vis plačiau atsiveria viena iš šiuolaikinės demokratijos žaizdų - nacionaliniu mastu vykstančiuose rinkimuose dažnu atveju vargiai susirenka bent 50 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų, o pasitikėjimas valdžia metai iš metų nenustoja mažėti. Tad atrodo natūralu teigti, kad tai ne tik pačios demokratijos, bet ir demokratinių rinkimų sistemą palaikančių mechanizmų spragos, kai rinkėjas neturi galimybės jam parankiu būdu dalyvauti šalies valdymo procesuose.
Tvarstis kraujuojančiai demokratijai
Ne paslaptis, kad būtent jaunimas sudaro didžiausią interneto naudotojų skaičių (Statistikos departamento duomenimis, 97 proc. jaunuolių naudojasi internetu), todėl internetinio balsavimo įvedimas paskatintų didelę jų dalį išreikšti savo politinę valią, neatsitraukus nuo studijų, darbo ar laisvalaikio. Verta paminėti ir tai, kad internetinio balsavimo įvedimas galėtų pritraukti rinkimuose dalyvauti apie 40 proc. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.
Taigi, įvairiais skaičiavimais, įvedus internetinį balsavimą, net 20-25 proc. daugiau rinkėjų ateitų prie balsadėžių - savo kompiuterio ar išmaniųjų telefonų ekranų - ir savo nuomonę paverstų rinkėjo valia. Taip pat tokie faktoriai kaip blogas oras, staiga atėjusi žiema, dideli kamščiai ar nežinojimas, kurioje vietoje yra rinkiminė apygarda, nebetektų prasmės ir įgalintų piliečius aktyviau dalyvauti rinkimuose.
Jeigu patikrintas laiko, dar nereiškia, kad tobulas
Kaip jau minėta, vienas pagrindinių argumentų, didinančių nepasitikėjimą internetiniu balsavimu, yra sistemos nepatikimumo ir technologinių grėsmių kasdienis sąrašo pildymas. Tačiau užduokime sau vieną paprastą klausimą: ar tradicinė balsavimo sistema yra tobula? Tikrai ne. Balsai gali būti pamesti, pakeisti, prarasti. Neišvengiama ir saugumo pažeidimų, kaip neužrakintos balsadėžės, kylančių dėl žmogiškųjų faktorių, kurie tik dar kartą pagrindžia popieriniu vadinamo balsavimo spragas.
Be to, priešingai nei teigia internetinio balsavimo oponentai, toks būdas ribotų balsų pirkimo galimybę, nes sistema skaičiuotų tik paskutinį kartą išsakytą rinkėjo valią bei nepanaikintų galimybės balsuoti tradiciniu būdu.
Vietoje išvadų…
Taigi, galime išskirti pagrindinius su internetinio balsavimo galimybe sietinus akcentus. Tai - skaidrumas, racionalaus ir savarankiško pasirinkimo galimybė, didesnis jaunimo bei išvykusiųjų įtraukimas į valstybės gyvenimą, efektyvumas bei visuomenės modernizacija. Apskritai, internetinio balsavimo įteisinimas - tai priemonė demokratijos pažangai ir jos legitimumo laipsnio, visuomenės atsakingumo ir atvirumo didinimui.
Vis tiek kyla klausimas, kaip balsuos mano močiutė? Atsakymas paprastas: ogi taip, kaip norės. Internetinis balsavimas močiutės laisvės nepanaikins.
