Su didžiuoju sportu atsisveikino Panevėžį garsinusios dviračių sporto legendos Diana Žiliūtė ir Edita Pučinskaitė.
Su didžiuoju sportu Panevėžyje turėjo atsisveikinti dar dvi garsios dviratininkės – dvynės Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės. Tačiau sesės vietoj dviratininkų pobūvio pasirinko kelionę į Egiptą.
Kas pareigas, kas gyvenimą pakeis
Šeštadienį, lapkričio 12 dieną, pasibaigus Lietuvos dviračių treko čempionatui, Panevėžio muzikiniame teatre iškilmingai iš didžiojo sporto išlydėtos Lietuvos dviračių plento legendos Diana Žiliūtė ir Edita Pučinskaitė.
Kartu pagerbtas ir Lietuvos moterų dviračių sporto rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas paliekantis Valerijus Konovalovas.
Nors garsiosios dviratininkės su didžiuoju sportu išsiskyrė prieš porą metų, iškilmingą vakarą pavyko surengti tik dabar, mat Italijoje gyvenančios D. Žiliūtė ir E. Pučinskaitė atsisveikinimo žodžius nusprendė ištarti būtent Panevėžyje. Tad nenuostabu, kad vakaras užsitęsė: jame užteko ir ašarų, ir gražių bei prasmingų palinkėjimų, juoko ir rimtų kalbų.
1995 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiaus kavalierius dviračių sporto treneris 57 metų V. Konovalovas „Panevėžio balsui“ juokavo, esą su didžiuoju sportu atsisveikina tik jo auklėtinės. „Aš su niekuo neatsisveikinu, – šypsojosi jis. – Negaliu su sportu atsisveikinti. Nebent mirčiau, tada jau tikrai atsisveikinčiau. Dabar tik keičiasi mano pareigos: buvau šalies moterų dviratininkių rinktinės vyriausiasis treneris, o dabar būsiu kaip ir atsakingas už dviračių sporto varžybas, kurių kitais metais bus ne vienos. Be to, esu atsakingas už jaunimą – ieškau jaunų perspektyvių dviratininkų ir dviratininkių.“
Garsiųjų dviratininkių trenerio teigimu, visiems sportininkams ateina laikas keisti gyvenimo kelią.
„To, kuo buvo Diana ir Edita, iš jų niekas negali atimti, – sakė V. Konovalovas. – Tai jau istorija. Jos abi ir, žinoma, į vakarą negalėjusios atvykti seserys Polikevičiūtės jau yra viena praeita dviračių sporto epocha. Jos išeina iš didžiojo sporto, o į jų vietą stoja kita karta dviratininkių, kurios taip pat ateityje bus garsios.“
Anot trenerio, kiekvienas sportininkas turi pajusti, kada privalo atsisveikinti. „Abi merginos sportavo pakankamai ilgai. Žinau tokių garsių dviratininkių, kurios sportuoti baigė būdamos 26 metų, o Diana ir Edita trauktis nusprendė sulaukusios beveik 34–35 metų“, – pasakojo neslėpdamas pasididžiavimo buvusiomis auklėtinėmis, kurios kartu su seserimis Polikevičiūtėmis esą buvo jo pačios geriausios dviračių sporto meistrės.
Žvaigždėms – garbės kryžiai
Dviračių sporto žvaigždes Panevėžyje pagerbė ir sveikino bei apdovanojimus teikė Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, pabrėžęs, jog D. Žiliūtė ir E. Pučinskaitė visuomet liks legendos – tiesiog sportininkės pradeda kitą gyvenimo etapą.
„Ir graudi, bet kartu iškili šventė, – kalbėjo A. Poviliūnas. – Ne vienose varžybose buvau kartu su Diana ir Edita, todėl drąsiai galiu jas abi vadinti dukromis.“ Ir juokaudamas pridūrė: „Galėčiau trenerį Valerijų pavadinti sūnumi, bet pagal amžių juo būti negali.“
Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis taip pat juokaudamas pridūrė, jog aišku, kodėl D. Žiliūtė ir E. Pučinskaitė vadinamos žvaigždėmis. „Jos moterys ir taip vadinti galima. Tačiau nesutinku, kad treneris V. Konovalovas – žvaigždė. Greičiau jį vadinti galima meteoritu, asteroidu“, – K. Rimšelis sakė, jog jam garbė pasveikinti iškilias sportininkes ir jų trenerį, ir visiems trims įteikė Sporto garbės kavalieriaus kryžius.
Nesitikėjo tiek likimo dovanų
Apdovanojimais apipilta garsioji dviratininkė 36-erių E. Pučinskaitė prisipažino nesitikėjusi tokių gausių sveikinimų, tiek dovanų.
„Nors per karjerą buvo ir sunkių momentų, noriu prisiminti viską, kas gražiausia, ir tą puslapį užversti, nesilaikyti įsikibus praeities, – kalbėjo ji. – Kažkokia mano dalis galbūt ir norėtų graudentis, verkšlenti, bet į laukiančias naujoves stengiuosi žiūrėti optimistiškai.“
E. Pučinskaitė tikino nelaikanti savęs žvaigžde ir legenda nesijaučianti. „Juk tokių sportinių rezultatų pasiekiau ne viena, – pabrėžė. – Kartu su manimi buvo ir Aušrinė Trebaitė, ir Anapilin iškeliavusi Zita Urbonaitė...“
„Užverčiau vieną gyvenimo puslapį ir dabar atversiu kitą. Norėčiau labiau atsiduoti šeimai. Galvoju apie šeimos pagausėjimą“, – šypsodamasi prisipažino garsioji dviratininkė ir džiaugėsi, kad į iškilmes Panevėžyje ją atlydėjo vyras Roberto Rossi.
Su Lietuva liks visada
35 metų D. Žiliūtę į pagerbimo vakarą atlydėjo jos naujasis draugas Patxi Erdoiza Diazas ir dukra Ilarija. Dviračių sporto meistrė sakė, kad visuomet, lengva būdavo ar sunku, jausdavusi tautiečių palaikymą.
„Jutome, kad už mūsų nugarų yra Lietuva ir mūsų pergalės skirtos Lietuvai. Sporto varžybose visada jaučiau Lietuvos, šeimos palaikymą“, – kalbėjo D. Žiliūtė ir jaunajai dviratininkų kartai linkėjo būti šeima, palaikyti vieniems kitus. „Kartu siekti tikslo, kaip kad jo siekdavom mes“, – palinkėjo ji.
Oficialiai su dviračių sportu D. Žiliūtė atsisveikino dar 2009-ųjų lapkritį. „Tada paskelbiau baigianti profesionalią karjerą, bet tik dabar tuos pačius žodžius pasakiau atvykusi į Lietuvą. Pradėjau dirbti Italijos „Safi-Pasta Zara-Titanedi“ komandos sporto direktore. Be to, darbuojuosi vienoje sporto prekių kompanijoje. Žinoma, buvo nelengva, daug ko teko mokytis. Juk buvau dviratininkė profesionalė ir nebuvau dirbusi normalaus darbo“, – atvirai dėstė žymioji dviratininkė apie savo naująjį gyvenimą ir sakė, nors su dviračių sportu atsisveikina, bet su Lietuva liksianti visada.
R. Mikučionytė
