Daugkartinis krepšinio čempionas Algirdas prisimena, kad vos prieš kelis metus pastebėjo, kad jo kojos yra netaisyklingos formos. „Aš visą gyvenimą sportavau ir žaidžiau krepšinį. Galbūt toks mano gyvenimo būdas, svoris, o gal ir fizinė apkrova turėjo įtakos tam, kad mano kojos iškrypo. Deja, per daug į tai dėmesio nekreipiau“, – savo istoriją pradeda pasakoti vyras.
Sąnarių dilimą išdavė skausmas
Algirdas prisimena, kad tik tada, kai pajuto didžiulį skausmą abiejuose keliuose, pagalbos jis kreipėsi į specialistus. „Kelyje kremzlės nedaug beliko, todėl kaulas jau buvo pradėjęs remtis į kaulą. Didžiulį diskomfortą jaučiau ne tik vaikščiojant, bet ir miego metu, buvau pradėjęs net gerti vaistus nuo skausmo,“ – savo nusiskundimais dalijasi krepšininkas.
Vyrui, kuriam tuo metu buvo virš 60 metų, o kelio meniskai jau buvo išoperuoti, daugelis gydytojų siūlė keisti kelio sąnarius ir atlikti sudėtingą kelio sąnario endoprotezavimo operaciją. Deja, po tokios operacijos daugiau tęsti mėgstamos veiklos krepšininkas niekada nebegalėtų. A. Lingė norėjo greitai grįžti į aikštelę, todėl toks pasiūlymas jam pasirodė ne išeitis.
„Daugelis gydytojų tvirtino, kad kelio sąnarius man būtinai reikia keisti, nes nepasveiksiu ir nieko jie nebepadarys. Bandžiau ieškoti kitų kelių. Džiaugiuosi, kad apsilankiau pas gydytoją Viktorą Jermolajevą, jis man ir pasiūlė pasidaryti osteotomiją“, – prisimena pacientas.
Algirdą operavusio gyd. ortopedo-traumatologo Viktoro Jermolajevo teigimu, pacientui buvo diagnozuotas abiejų kelių sąnario dilimas dėl iškrypusios kojos ašies. „Dažniausiai kojos ašies iškrypimas atsiranda dėl genetinių priežasčių arba amžiaus, tačiau kojos sąnariai gali pradėti dilti ir dėl traumų. Negydoma vidinės pusės artrozė lemia progresuojantį kelio sąnario sudilimą, skausmą ir apriboja judėjimą“, – pasakoja chirurgas.
Osteotomija leidžia nutolinti sąnario keitimo operaciją
„Pacientui pradėjo dilti vidinė sąnario pusė, o, kadangi išorinė pusė išliko sveika, galėjome pakeisti kojos ašį. Toks gydymo metodas vadinamas osteotomija“, – teigia jau beveik 10 metų šias operacijas atliekantis gydytojas ir pastebi, kad osteotomija leidžia pasiekti gerų rezultatų jaunesnio amžiaus žmonėms, ypač sportininkams, kuriems svarbu aktyviai judėti.
Lyginant su kelio sąnario endoprotezavimu, osteotomija yra pranašesnė tuo, kad yra mažiau invazyvus sprendimas. Be to, laiko atžvilgiu, operacija yra padaroma žymiai greičiau, nors jai pasiruošti užtrunka ilgiau. „Kartais tai yra ilgesnė operacija nei sąnario keitimas, tačiau maksimaliai panaikinama skausmo priežastis, svarbiausia, išsaugojamas sąnarys, raiščiai ir sausgyslės. Maždaug 70 procentų tokių pacientų, kaip Algirdas, net 10 metų po tokios operacijos nebereikia daugiau galvoti apie kelio sąnario endoprotezavimą. Tai labai didelis skaičius“, – teigia V. Jermolajevas.
Specialistas akcentuoja, kad osteotomija ne tik padeda išsaugoti dar sveiką sąnarį nuo keitimo, bet ir gali padėti kelio sąnario endoprotezavimo sėkmingumui, jeigu jo prireiktų ateityje. Taip yra dėl to, kad po osteotomijos yra atstatomas normalus raumenų ir raiščių balansas. Be to, anot gydytojo, pažengusių šalių registrai darbingo amžiaus asmenims rekomenduoja nekeisti kelio sąnario ir siūlyti jiems rinktis kitus, alternatyvius gydymo metodus.
Mažiau invazyvus sprendimas
Anot V. Jermolajevo, pacientas, sužinojęs apie alternatyvų gydymo metodą, iš pradžių nepatikėjo osteotomijos veiksmingumu. „Pasiūliau jam mažiau invazyvų sprendimą, leidžiantį aktyviai judėti net ir po atliktos operacijos“, – prisimena gydytojas. A. Lingė gydytoju patikėjo tik tuomet, kai chirurgas išsamiai supažindino pacientą su šiuolaikiško gydymo galimybėmis, eiga ir parodė kitų operuotų pacientų rezultatus. 2017 metų kovo mėnesį jam buvo padaryta vieno kelio osteotomija, o rugpjūčio mėnesį – kito kelio.
Pirmiausiai, pacientui buvo atliktas rentgeno tyrimas, kuriuo nustatyta, ar svoris daugiau pasiskirsto kelio viduje ar išorėje. Taip pat padaryta abiejų kojų rentgenograma per visą ilgį, kuri leido nuspręsti, kokią korekciją reikia atlikti, kad pacientui būtų atkurta anatomiškai teisinga kelio sąnario padėtis.
Operacijos metu artroskopo pagalba per mažus įdurimus apžiūrėtas sąnarys ir įvertinti visi pakitimai. „Šiame etape, jeigu įmanoma, susiuvami arba prisiuvami meniskai, apvalomos kremzlės atplaišos, padaromi mikroskopiniai lūžiai, kad įaugtų nauja kremzlė. Jeigu reikia, įdedama membrana, paskatinanti geresnį kremzlės augimą“, – pasakoja gydytojas. Vėliau, padarius nedidelį pjūvį, iki 6-8cm žemiau kelio sąnario, įpjaunamas kaulas ir vieno laipsnio tikslumu atstatoma kelio ašis.
Po operacijos kitą dieną Algirdas buvo išleistas namo. Per šešias savaites nuo 10 proc. judėjimo funkcijos jis jau galėjo minti koją pilnu svoriu. Vėliau pradėta aktyvi reabilitacija, stengtasi grąžinti visus raumenis ir kojos judesius. Po trijų mėnesių jis jau galėjo sportuoti. „Pacientui kojos nebeskaudėjo, ji tapo tiesi ir graži. O, svarbiausia, stabili, todėl jis greitai grįžo į aikštelę“, – pasakoja pacientą operavęs chirurgas.
Po reabilitacijos sugrįžo į aikštelę
„Daugelis pasirinkusiųjų šitą operaciją tikisi, kad skausmas praeis taip greitai, kaip prasidėjo, tačiau taip tikrai nėra. Po mėnesio laiko aš vis dar vaikščiojau su ramentais, važinėjausi vežimėlyje, po to lankiau Klaipėdos Jūrininkų ligoninės poliklinikoje man paskirtas vandens procedūras, prižiūrėjau mitybą ir sąžiningai laikiausi gydytojo nurodymų“, – gijimo eigos prisiminimais dalijasi A. Lingė.
Pasidomėjus, ar yra patenkintas operacijos rezultatais, Algirdas šypsosi ir teigia, kad yra labai patenkintas. „Asmeniškai įsitikinau šio gydymo veiksmingumu, esu labai dėkingas savo gydytojui, kadangi, palyginus savijautą prieš operacijas ir po jų, dabar jaučiuosi daug geriau. Jeigu tik įmanoma, rekomenduoju ir kitiems kreiptis į gydytojus, nebijoti ieškoti kitų sprendimų, kurie padėtų atsigauti nuo nemalonių jausmų ir baisaus skausmo, kai kojos kaulas trinasi į kaulą, kaip atsigavau aš“, – teigia pacientas.
„Vienintelis dalykas, kuris primena apie operaciją yra tik mažas, vos įžiūrimas randelis. Be to, po operacijos gydytojas leido užsiimti fizine veikla, nebijoti krūvio. Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad praėjus pusei metų po operacijos aš jau sportavau ir aktyviai ruošiausi dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose, taip pat Olimpinėse veteranų krepšinio žaidynėse“, – osteotomijos rezultatais džiaugiasi krepšinio meistras.
2017 metais, išoperavus abi kojas, Algirdas nepraėjus nė pusei metų po reabilitacijos ne tik grįžo į pilną fizinį aktyvumą, dalyvavo Europos čempionate, pasaulio ir olimpinėse veteranų krepšinio žaidynėse, bet ir tapo rezultatyviausiu veteranų žaidėju.