Įdarbinimo verslo vingrybių neperpratusiems krizės iškamuotiems bedarbiams net ir solidžiai sumokėjus legaliai veikiančiai agentūrai vietoj pažadėtosios aukso gyslos gresia likti prie suskilusios geldos. Pasirašyta sutartis su įdarbinimo agentais ir sumokėti pinigai dar negarantuoja, kad lagaminus kelionei susikrovęs būsimasis emigrantas paskutinę minutę nesulauks agentūros skambučio: atsiprašome, bet jums žadėtojo darbo nebėra, mainais galime pasiūlyti kitą, tik – už keliskart mažesnį atlygį.
Dėl žlugusių planų kartėlį nuriję agentūros „Topjob“ klientai kone iš visos Lietuvos buriasi internete tam, kad susivieniję įdarbinimo agentus pasodintų į teisiamųjų suolą. Ilgametę patirtį turinčios įmonės savininkė tvirtina, jog ne agentūros kaltė, kad užsienio darbdaviai paskutinę minutę atsisako juodadarbių iš Lietuvos.
Per „Topjob“ pragyvenimo šaltinio užsienyje ieškojusi panevėžiečių pora jaučiasi tarsi pastarąją savaitę gyventų pragare. Du mažamečius vaikus auginančios šeimos tėvas, darbą vienoje Olandijos gamykloje jam suradusiai agentūrai sumokėjęs daugiau nei 1000 litų ir planavęs praėjusį ketvirtadienį sėstis prie automobilinio krautuvo vairo, tebemina „Tobjob“ slenkstį.
Žiemą darbo netekęs į penktą dešimtį įkopęs vyriškis darbo paieškų odisėją pradėjo nuo Panevėžio centre įkurtos „Aulinos“. Šios darbuotojai, radusiai jam pragyvenimo šaltinį Vokietijoje, susirgus, panevėžietis nukulniavo į kitą tai pačiai verslininkei Ritai Biliukaitei priklausančią „Topjob“ agentūrą.
Darbo biržos klientas ten sulaukė viliojamo pasiūlymo – važiuoti į Norvegiją už 15 eurų per valandą pakuoti vaisvandenių.
„Dar pasitikslinome, ar tokiam darbui ne kliūtis vyro amžius. Patikino, kad viskas gerai, liepė laukti. Mes ir laukėm, tik vis eidavome ir eidavome teirautis, o mus vis ragino būti kantrius“, – „Sekundei“ pasakojo „Topjob“ kliento sutuoktinė.
Nežinia, kiek panevėžietis dar būtų mynęs agentūros slenkstį, jei kartą visai atsitiktinai nebūtų biure užtikęs pačios įmonės savininkės. Šioji į priekaištus, kad nebe pirmus metus dirbanti agentūra sugeba klientams tik žadėti, pragyvenimo šaltinio ieškančiam vyrui pasiūlė pamiršti Norvegiją, o vykti į Olandiją. Kaip tik ten gamykloje reikalingas darbininkas, gebantis vairuoti automobilinį krautuvą. Panevėžiečiui pažadėta, kad jau liepos 28-ąją būsiąs naujoje darbo vietoje.
Dykaduoniauti ir būti valstybės išlaikytiniu nepratęs vyriškis puolė mokytis užsienio kalbos ir rengtis kelionei į Olandiją.
Tačiau kai lagaminai jau buvo sukrauti, o šeima ruošė išleistuves, visus planus sugriovė skambutis iš „Topjob“. Esą lietuvį įdarbinti pažadėjusi gamykla buvo uždaryta.
Nors darbo neliko, sutuoktinių sumokėtų daugiau nei 1000 litų agentūra neskubėjo grąžinti. Mainais vyras sulaukė kito pasiūlymo – dirbti Anglijos vištyne.
„Vietoj to, kad svetur būtų dirbęs tą patį, kaip ir Lietuvoje – gamykloje vairavęs automobilinį krautuvą, dabar už perpus mažesnį atlyginimą angliškas vištas gaudys“, – ironizavo panevėžiečio žmona.
Vykti į Angliją ar bylinėtis su „Topjob“ dėl sumokėtų pinigų – šią savaitę šeimą kankinantis klausimas.
