Holivudo filmuose matytas scenarijus, kai ledynmetis Europą praryja akimirksniu, mokslininkų teigimu, yra labai tikėtinas.
Iki šiol buvo manoma, kad prieš beveik 13 tūkst. metų prasidėjęs ledynemtis, kuris tęsėsi beveik 1300 metus, Europą ir Šiaurės Ameriką sukaustė per kelias dešimtis metų – tai esą įrodydavo Grenlandijos ledo sluoksniai.
Tačiau, kaip rašo „New Scientist“, mokslininkai Williamas Pattersonas iš Kanados Saskatčevano universiteto (University of Saskatchewan) bei jo kolegos mano priešingai – tai įvyko per kelis mėnesius.
Pasak jų, Golfo srovės sulėtėjimas žemyną atšaldė daug greičiau, o tai įrodo jų ištirti Vakarų Airijoje esančio senovinio Monreagho ežero dumblių sluoksniai. Pagal paimtus dumblių sluoksnius, kurių storis varijuoja nuo 0,5 iki 1 milimetro storio, kiekvienas pjūvis mokslininkams atskleidžia maždaug 3 mėnesių duomenis.
Anglies izotopai kiekviename pjūvyje atskleidė, koks buvo ežero produktyvumas bei deguonies izotopų kiekis – iš šių rodiklių galima spręsti apie klimato temperatūrą bei kritulių kiekį. Pasak mokslininkų, nuo ledynmečio pradžios gyvybės ežere sumažėjo per kelis mėnesius. Per tokį pat laikotarpį staigiai nukrito ir temperatūra.
W. Pattersono teigimu, klimato atšalimas įvyko daug greičiau nei manyta iki šiol. Pasak jo, temperatūrų pokytis labai staigus, o, kalbant palyginimais, jis būtų panašus, jei „dabartinę Airiją perkeltume į Svalbardą“, esantį Arktyje. Sprendžiant iš tų pačių dumblių mėginių, mokslininkai teigia, kad ežeras ir jo ekosistema praėjus ledynmečiui atsigavo per porą amžių.
Mokslininko W. Pattersono komanda dabar užsibrėžė surinkti dar tikslesnius duomenis apie istorinę klimato kaitą. Kaip praneša „New Scientist“, jie sukūrė robotą, galintį pjauti 0,05 mikrometro dumblo ar ledo riekes – tai leistų sužinoti, koks klimatas buvo „liepos viduryje prieš 400 mln. metų“.
