Japonus turėjo įveikti
Penktadienį lietuviai 2:6 pralaimėjo grupės favoritams japonams.
„Komanda nepatenkinta. Du kėlinius buvome geresni. Į mūsų vartus krito neadekvatūs įvarčiai – ne varžovai įmušė, o mes sukūrėme jiems progas pasižymėti. Rezultatas neatspindi rungtynių situacijos. Japonai – varžovai, kuriuos ne tik galėjome, gal net turėjome nugalėti“, – mano P. Dubrovskis.
Trečiadienį lietuviai nusileido ir britams – 2:5. Prieš tai 3:0 nugalėjo estus ir 8:0 sutriuškino olandus.
P. Dubrovskio vertinimu, Didžiosios Britanijos rinktinė – aukštesnio lygio komanda. Kineziterapeutas mano, kad patyrę britai taps grupės nugalėtojais. Jie ir japonai šiuo metu turi po 12 taškų. Pirmosios vietos likimas spręsis šįvakar vyksiančiame tarpusavio mače.
Pašnekovo teigimu, Lietuvos, Kroatijos ir Estijos rinktinės – daugmaž panašaus pajėgumo. Silpnesnė taškų neiškovojusi Olandijos komanda, į Belfastą atvykusi kone antrosios ar trečiosios sudėties.
Lietuvių nenustebino netikėtas penktadienio rezultatas – estų pergalė 4:3 prieš kroatus.
Norėjosi daugiau, bet galimybes vertina realiai
Šeštadienį, 14.30 val., Lietuvos laukia kova dėl bronzos medalių su kroatais. Šiuo metu lietuviai turi šešis taškus, kroatai – tris.
„Kroatų pralaimėjimas estams nieko nereiškia. Norėdami užimti trečiąją vietą, šeštadienį vis tiek turėjome laimėti. Komanda tikisi tik pergalės“, – tv3.lt pasakojo P. Dubrovskis.
Jis neslėpė apmaudo – pralaimėjimas japonams atėmė bet kokius lietuvių šansus laimėti aukso ar sidabro medalius.
„Jei įveiksime kroatus, bronziniais prizininkais būsime ketvirtus metus iš eilės. Visąlaik norisi kažko daugiau, – kalbėjo Piotras. – Kita vertus, mūsų komanda pakankamai jauna ir pusiau profesionali. Žaidėjai negyvena tik iš ledo ritulio. Japonijos bei Didžiosios Britanijos rinktinėse – visi profesionalai. Jie treniruojasi ir už tai gauna pinigus. Daugelis mūsų ledo ritulininkų dirba. Tai daug pasako apie lygių skirtumą. Jei esi pusiau profesionalas ir laimi prieš profesionalų komandą, tai – mažas stebuklėlis. Matydamas perspektyvas, manau, ateityje profesionalų turėsime daugiau ir bus geresnės galimybės užimti aukštesnes vietas.“
Pasak P. Dubrovskio, Lietuvos rinktinės ledo ritulininkai neišvengė įvairių sumušimų, bet visi žaidėjai sveiki, gyvi ir pasiruošę rungtynėms su kroatais.
Geras kokteilis
Lietuviai ir penktadienį, ir šeštadienį žaidžia 12.30 val. vietos laiku. P. Dubrovskio teigimu, toks laikas normalus, žaidėjams diskomforto nesukeliantis.
Kai rinktinė rungtyniauja tokiu metu, praėjus maždaug pusvalandžiui po pusryčių, išvyksta į areną. Ledo ritulininkams įprasta į mačo vietą vykti prieš pustrečios tris valandas iki dvikovos pradžios. Arenoje vyksta pasiruošimas, susirinkimas, apšilimas ant žemės, po to – ant ledo.
Pasak P. Dubrovskio, lietuviai, nepriklausomai nuo šeštadienio rungtynių su kroatais baigties, apdovanojimų ceremonijos nelauks. Jie vakare sės į lėktuvą ir grįš į Lietuvą.
„Medaliai, jei juos iškovosime, tikrai nedings, – šypsojosi Piotras. – Šiemetinė rinktinė – geras kokteilis, kurį sudaro seni vilkai ir jaunimas. Be senbuvių būtų labai sunku. Jie prideda tam tikros disciplinos, o tai jaunimui labai svarbu.“
Pašnekovo nenustebino įvarčius į japonų vartus pelnę žaidėjai – įmušė jaunosios kartos atstovai 19-metis Emilijus Krakauskas ir 18-metis Markas Kaleinikovas.
„E. Krakauskas turi mušti. Jis – perspektyvus, pakankamai aukštos klasės žaidėjas. Emilijus turi tapti šios rinktinės lyderiu. Kuo anksčiau taip įvyks, tuo geriau“, – kalbėjo P. Dubrovskis.
Jo nuomone, šiemetinė komanda pasižymi geru fiziniu pasiruošimu: „Japonai visąlaik išsiskirdavo savo duomenimis. Jie visas rungtynes turi jėgų, bėga, lenkia… Tačiau penktadienį mūsų tikrai neapibėgo. Paskutiniajame kėlinyje praleidome daug įvarčių, bet sustojome ne dėl jėgų stygiaus. Ankstesniais metais per paskutines dienas visiems būdavo sunku, šiemet taip tikrai nėra.“
Sutiko ne tik lietuvių sirgalių, o ir benamių
Pasak P. Dubrovskio, Belfastas lietuvius pasitiko britiškais orais – lietų keičia saulė, saulę – lietus ir vėjas.
Kineziterapeutas daug laiko pasivaikščiojimams po Šiaurės Airijos sostinę neturėjo. Tačiau spėjo sutikti lietuvių.
„Eidami prasilenkėme su dviem vyrais. Vienas jų angliškai paklausė, ar turime parūkyti. Atsakėme, jog nerūkome. Žvilgtelėjome, kad kitas kažko ieško šiukšlių dėžėje. Pirmasis jam sako: Jonai čia nėra popieriaus, – prisiminė Piotras. – Pamatėme, kad ir Belfaste yra benamių lietuvių. Nelabai malonus, bet gyvenimiškas įvykis.“
Lietuvos rinktinė tautiečių gana gausiai palaikoma rungtynių metu. Pasak P. Dubrovskio, kai lietuviai žaidė su britais, svečių sirgalių skanduotės buvo garsesnės.
„Važiuodami čia tikėjomės, kad bus šakės – britus palaikanti labai gausi sirgalių grupė vyksta į kiekvieną čempionatą, kad ir kus jis bevyktų. Tačiau čia didelio susidomėjimo nėra, – pasakojo kineziterapeutas. – Belfastas turi ledo ritulio komandą, žaidžiančią Didžiosios Britanijos čempionate. Į šios ekipos rungtynes susirenka beveik pilnos tribūnos, talpinančius apie penkis tūkstančius žiūrovų. O dabar į britų mačus atvyksta iki tūkstančio aistruolių. Maniau, kad tai dėl kažkokių politinių interesų, bet sutikome vieną sirgalių ir jis net nežinojo, kad mieste rengiamas čempionatas, nes niekur nebuvo jokios reklamos.“
Estų rūbinė – palapinė, maistas – daug prastesnis nei valgykloje
Reklama – ne vienintelė čempionato organizatorių staigmena. Didžiojoje Britanijoje dažniausiai žaidžiama trimis penketais, tad arenoje labai maži atsarginių žaidėjų suoleliai. Ledo ritulininkams per rungtynes nepatogu, jie sėdi susigrūdę, vos telpa.
Tiesa, lietuviams savotiškai nuskilo – jie negali skųstis gauta gana gera rūbine.
„Kitoms rinktinėms ne taip pasisekė. Pavyzdžiui, estams surinkta vos ne palapinė. Ten baisu, katastrofa“, – tikino P. Dubrovskis.
Mūsų rinktinę Belfaste labiausiai stebina maistas.
„Gyvename viešbutyje, bet valgome arenoje, kuri už kilometro. Kaskart važiuojame, o tai tikrai nėra patogu. Niekur taip nebuvo – įprastai valgome viešbučiuose, – akcentavo Piotras. – Kalbant apie patį maistą, jis – labai blogas. Maitina prasčiau nei kokioje nors valgykloje. Ir ne tai, kad prasčiau, o daug prasčiau.“
Britai pasaulio pirmenybių šeimininkais tapo kone po ketvirčio amžiaus. „Jau juokaujame, kad su tokia šiemetine organizacija, kitą čempionatą rengs irgi po kokių 25-erių metų“, – juokėsi P. Dubrovskis.
