„Licencijos atšaukimas – griežčiausia Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme nustatyta poveikio priemonė, kurią pritaikius kredito unija nebeturi teisės tęsti kredito įstaigos veiklos. Deja, kitų, švelnesnių poveikio priemonių arsenalas jau panaudotas – jų taikymas šiuo atveju būtų neveiksmingas juolab kad ir pati unija pripažįsta esanti nepajėgi išspręsti susikaupusių problemų, taigi ji neturi ateities. Be to, iškilus abejonėms dėl kai kurių sandorių teisėtumo, jau anksčiau buvo kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl šios kredito unijos“, – komentuoja Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
2013 m. balandžio 30 d. finansinių ataskaitų duomenimis, kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ turtas sudarė 20,93 mln. Lt, įsipareigojimai – 24,28 mln. Lt, tai yra trūko 3,35 mln. Lt kapitalo.
2013 m. gegužės 7 d. kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ rašte Lietuvos bankui nurodė, kad kapitalo stiprinimui yra panaudojusi visus galimus būdus ir neturi strategijos dėl kredito unijos veiklos tęstinumo. Kredito unijos narių neeiliniam visuotiniam susirinkimui priėmus nutarimą kreiptis į kredito unijos narius dėl papildomų įnašų į jos kapitalą, narių pasiūlymų didinti kapitalą nebuvo gauta.
Priimdama nutarimą dėl kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“, Lietuvos banko valdyba atsižvelgė į pažeidimų turinį ir jų kartotinumą – kredito unijai jau ir anksčiau ne kartą taikytos poveikio priemonės už teisės aktų pažeidimus, duoti rašytiniai nurodymai. 2012 m. iš pareigų buvo nušalinta tuometinė kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ administracijos vadovė. Nors kredito unija ir ėmėsi tam tikrų veiksmų šalinti trūkumus, bet užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį valdymą bei stabilią unijos veiklą jai nepavyko.
Artimiausiu metu Lietuvos bankas kreipsis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“. Teismui bus siūloma jos bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo konsultantai“.
Pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą poveikio priemonės dėl nemokumo pritaikymas yra draudžiamasis įvykis, todėl kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ indėlininkams bus išmokamos indėlių draudimo išmokos.
Draudimo išmokos bus mokamos ir apskaičiuojamos vadovaujantis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ patvirtinta tvarka. Pagal ją, įvykus draudžiamajam įvykiui, kompensuojama 100 % indėlio sumos, neviršijančios 100 000 eurų (345 280 Lt). Išmoka klientui išmokama per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos – 2013 m. gegužės 9 d. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ taryba išmokų mokėjimo terminą gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Problemos turės įtakos LCKU sistemos stabilumui
Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) atsiriboja nuo problemų pavieniui veikiančių unijų veikloje ir užtikrina, kad šis įvykis neturės įtakos stabiliai LCKU sistemos unijų veiklai. LCKU vienija ir prižiūri 63 Lietuvoje veikiančias unijas. Tuo tarpu „Laikinosios sostinės kreditas“ LCKU sistemai nepriklauso.
„Tai pavieniui veikianti unija sulaukusi griežčiausių sankcijų iš priežiūros institucijos. Šiuo atveju tokia įvykių baigtis nebuvo netikėta – rinkoje buvo gerai žinoma apie „Laikinosios sostinės kredito“ problemas, Ši unija nepriklauso LCKU sistemai, todėl finansinės paramos jai suteikti negalėjome. Šio žaidėjo pasitraukimas iš rinkos neturės įtakos LCKU sistemoje veikiančių unijų veiklos stabilumui – tai rodo patirtis“, – sakė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Po to, kai sausio mėnesio pabaigoje buvo sustabdyta dviejų pavieniui veikiančių unijų veikla, LCKU sistemoje veikiančių indėlių portfelis per vieną savaitę sumažėjo vos 0,34 proc., o dar po kelių savaičių grįžo į ankstesnį lygį ir iki ketvirčio pabaigos net šiek tiek paaugo. Kovo 31 d. LCKU sistemoje veikiančių kredito unijų indėlių portfelis sudarė 1,42 mlrd. litų – 1,3 proc. daugiau nei prieš tris mėnesius (1,4 mlrd. litų).
Vieninga ir centralizuota unijų sistema veiktų stabiliau
Asociacija Lietuvos kredito unijos, vienijanti 63 kredito unijas, įsitikinusi, jog vieningos centralizuotos savireguliacijos institucijos galių sustiprinimas padėtų spręsti tokias problemas, kurios jau kelis mėnesius drebina unijų rinką.
„Per pastarąjį pusmetį jau trečiai pavieniui veikiančiai unijai atimta veiklos licencija. Tai rodo, jog vien Lietuvos banko, kuris prižiūri tiek bendroje sistemoje, tiek pavieniui veikiančias unijas, pastangų neužtenka iš anksto užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Todėl manome, kad būtina stiprinti centralizuotą savireguliacijos mechanizmą – visas Lietuvoje veikiančias unijas galėtų prižiūrėti ne tik Lietuvos bankas, bet ir savireguliacijos institucija. Sieksime, kad toks dvigubas priežiūros „skydas“ būtų įtvirtintas šiuo metu svarstomuose Kredito unijų įstatymo pakeitimuose“, – teigė asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.
Pasak R. Stonkaus, centralizuota savireguliacijos institucija, turėdama teisiškai įtvirtintus priežiūros įrankius, galėtų užkirsti kelią galimiems atskirų unijų veiklos pažeidimams.
Pasitraukus „Laikinosios sostinės kreditui“, šiuo metu rinkoje veikia 74 kredito unijos. 63 iš jų priklauso Lietuvos centrinės kredito unijos sistemai. Šios 63 unijos bendrai kaupia stabilizacijos ir likvidumo fondus, kurie padeda palaikyti atskirų kredito unijų veiklos likvidumą, esant poreikiui gali padėti atkurti mokumą.
