Europos krepšinio čempionato nekantriai laukė ne tik šios sporto šakos gerbėjai, bet ir lažybų punktai. Prasidėjus pirmenybėms, į juos užsuka keliskart daugiau klientų nei įprastai. Juk kur kas daugiau adrenalino stebėti varžybas, kai už jų baigtį, taškų santykį ar atskirų žaidėjų pasirodymą lažinamasi pinigų.
Lietuviai įdėmiai stebi Europos krepšinio čempionato naujienas ir, natūralu, kai kurie mano, kad savo sukauptas žinias gali paversti pelnu. Panevėžiečiai nuo besilažinančiųjų kituose miestuose neišsiskiria, didelių išimčių nėra.
„Iš esmės didžioji dalis statymų yra už Lietuvos rinktinės varžybas bei jos galimybes iškovoti auksą. Taip pat, natūralu, dauguma statymų yra už favoritų pergales, o sumos varijuoja nuo lito iki kelių tūkstančių“, – „Sekundei“ teigė „Orakulo“ lažybų analitikas Egidijus.
Lietuvai sėkmingai pasirodžius antrame etape, sulaukiama vis daugiau manančiųjų, kad mūsų šalies rinktinė pasipuoš aukso medaliais.
„Spėjant čempionato nugalėtoją, maždaug 75 procentai klientų įsitikinę, kad lietuviai užims pirmą vietą. Galbūt tai lemia patriotizmas. Yra nemažai žmonių, kurie atvyksta pirmą kartą ir lažinasi už tam tikras rungtynes, galbūt jiems taip įdomiau žiūrėti varžybas“, – svarsto lažybų analitikas.
Anot Egidijaus, kontorose statomos didesnės sumos grynaisiais pinigais nei internetu lažybų bendrovės portale.
„Atskleisti, kiek kartų padidėja lažybų bendrovės apyvarta tokio čempionato laikotarpiu, negaliu, nes tai konfidenciali informacija. Tačiau faktas, kad lošėjų ir lažybų skaičius akivaizdžiai didesnis.
Iš esmės šis Europos čempionatas yra pagrindinis metų sporto įvykis lažybų bendrovėms, tačiau, be šių pirmenybių, yra ir kitų varžybų, kurios kelia didelį susidomėjimą, pavyzdžiui, futbolo Čempionų lygos turnyras“, – teigė vienos lažybų kompanijos atstovas.
Unikalūs laimėjimai
Šios Senojo žemyno krepšinio pirmenybės pasižymi netikėtų rezultatų gausa, kai pajėgios komandos pirmame ir antrame etape netikėtai suklupdavo prieš autsaiderėmis laikytas rinktines. Kadangi didžioji dauguma lažinasi už favoritų sėkmę, netikėti rezultatai neša pelną lažybų organizatoriams.
Tačiau „Topsport“ vadovas Gintaras Staniulis gali papasakoti keletą istorijų, kai fortūna nusišypsojo spėjusiesiems silpnesnių komandų pergales.
„Pamenu vieną atvejį, kai žmogus, pastatęs 400 litų, išlošė 32 tūkstančius. Jis statė už autsaiderių pergales. Tai buvo kombinuotasis keturių įvykių statymas pagal didelį koeficientą. Teko išmokėti tokią sumą.
Ankstesniuose krpšinio čempionatuose pajėgios būdavo trys ar keturios rinktinės, jos buvo aiškios favoritės. Dabar gi matome, kad ne krepšinio šalys, tokios kaip Ukraina, Suomija, puikiai pasirodė pirmame etape ir pateko į tolesnes kovas“, – kalbėjo G. Staniulis.
Tačiau jis įspėjo, kad naivu tikėtis greito ir didelio laimėjimo.
„Lažybos – tai ne kazino, kur siekiama lengvai pralobti. Statymų sumos nėra didžiulės, žmonės turi domėtis varžybomis, sekti rezultatus. Nėra taip, kad kas nors labai greitai išloštų didelę sumą“, – teigė lažybų bendrovės vadovas.
Įdomu, kad žmonės tikėjosi Ispanijos ir Italijos bei Graikijos ir Kroatijos rungtynių lygiųjų. „Orakule“, sukombinavęs šiuos du įvykius, klientas pastatė 5 litus ir laimėjo 1200.
„Topsport“ lažybų bendrovė tokią pat kombinaciją pasirinkusiajam ir rizikavusiajam šimtu litų išmokėjo net 25 500 litų.
Tačiau klientų pergalės – reklama, nes tokios istorijos masina užsukti kitus. Juk punktų savininkai neatskleis, kiek yra prasilošusiųjų ir kokios pajamos gaunamos pirmenybių metu.
Sėkmės vaikosi ir ekspertai, ir naujokai
„Sekundės“ korespondentui apsilankius viename Panevėžio centre esančiame lažybų punkte kaip tik vyko Europos krepšinio čempionato antrojo etapo rungtynės: serbai atkakliai kovojo su belgais.
Čia varžybas stebėjo azartiškai nusiteikusių krepšinio aistruolių būrys. Susirinkusieji garsiai komentavo rungtynes, dalijosi nuomone dėl jų baigties.
Kai kurie, besikeičiant situacijai krepšinio aikštėje ir reaguodami į statymų koeficientus, greitai priimdavo sprendimą ir drąsiai lažybų tarpininkėms diktuodavo savo statymus.
Panevėžietis Dainius, dažnas lažybų punktų lankytojas, manė, kad Belgijos komanda neįmes daugiau nei 66 taškus, bet pralošė, nes buvo pelnyti 69 taškai. Kokios sumos neteko, atskleisti nepanoro.
Į lažybų punktą užsuko norintis pastatyti už keletą sporto varžybų vaikinas. Kasininkė paprašė jo asmens dokumento: statymai nepriimami iš nepilnamečių. Atėjusysis neturėjo amžių patvirtinančio dokumento, tačiau darbuotoja patikėjo, kad yra pilnametis, priėmė iš jo pinigus ir davė lažybų korteles.
Dar vienas vyras pravėrė lažybų kontoros duris ir statė 10 litų už prancūzų pergalę prieš lietuvius. Jis buvo įsitikinęs, kad lietuviai neturės daug galimybių, kad varžovai pranoks mūsiškius. Prancūzams laimėjus jis būtų išlošęs apie 5 litus. Anot kasininkės, retas kuris lažinosi už lietuvių sėkmę tose rungtynėse: banguotas mūsiškių žaidimas pirmame etape padidino skeptikų gretas.
Vienas vyras teigė rizikavęs net 1000 litų – tiek pastatęs už lietuvių pergalę. Galbūt tik gyrėsi ar pokštavo, tačiau jei iš tikrųjų nepagailėjo tokios sumos, jam labai pasisekė – turėjo džiaugtis daugiau nei dviejų tūkstančių litų laimėjimu.
Tačiau ne visi lažybų punktai sulaukia didžiulio sporto gerbėjų dėmesio. Kitame netoli autobusų stoties esančiame punkte tvyrojo ramybė, čia prie televizoriaus ekrano stovėjo tik vienas vyriškis. Pasak punkto darbuotojos, kiek bus sulaukta klientų, priklauso nuo to vakaro sporto įvykių gausos.
Lažybų punktų aplinka labai primena lošimų namų – kazino. Čia langai užklijuoti lažybų bendrovės lipdukais, pro juos neprasiskverbia dienos šviesa, ilgiau pabuvus galima prarasti laiko nuovoką, greitai išlošti arba prarasti pinigus. Pavyzdžiui, momentiniai statymai už šunų lenktynes arba kamuoliukų loterijos vyksta maždaug kas kelias minutes.
Olegas Mackevičius
Lošimų priežiūros komisijos atstovas
Iš Panevėžio nuo mūsų programos pradžios gavome apie 150 prašymų nebeįleisti į lošimų įstaigas.
Tokių žmonių prašome įvardinti, kuriose lošimų įstaigose yra lošę. Kartais nurodo ir kazino, ir automatų salonus, ir lažybų punktus.
Iš visų parašiusių prašymus kiek daugiau nei šimtas žmonių, apie 8 procentus, nurodė, kad anksčiau lankydavosi tik lažybų kontorose. Tačiau tai orientacinis skaičius. Per 350 žmonių nurodė lošdavę visose lošimo įstaigose.
Paprastai žmogus gali būti susijęs su keliomis lošimų rūšimis. Pavyzdžiui, žaisti kazino ir statyti pinigus lažybų kontorose. Jei neturi pakankamai lėšų kazino, užsuka į lažybų kontoras, kur statymų sumos nedidelės. Čia lošimo dinamika nėra tokia greita kaip kazino, nes reikia palaukti įvykio pabaigos. Tačiau yra atvejų, kai praradusieji saiką pralošė dideles sumas ir lažybų punktuose.
2009 m. LPK iš Panevėžio sulaukė 22 prašymų nebeįleisti į lošimo įstaigas, 2010-aisiais pasiekė 24 prašymai, 2011 m. – 25 prašymai, 2012-aisiais – 29 prašymai, per šių metų pirmus du ketvirčius LPK sulaukė jau 10 panevėžiečių prašymų.
Pralošiama vis daugiau
Iš Lošimų priežiūros tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad lažybų organizatorių pajamos kasmet gerokai didėja.
2010-aisiais visų lažybas organizuojančių bendrovių įplaukos siekė beveik 280 mln. litų, 256 mln. Lt skirta išmokėti laimėjimams, o bendrosios pajamos sudarė beveik 24 mln. Lt.
2011 m. visų lažybų bendrovių pajamos augo 34 procentais. 2012 m. šis rodiklis siekė 42 mln. litų – dvigubai daugiau nei 2010-aisiais.
Vien šiemet per pirmus du ketvirčius kontoros sulaukė beveik 300 mln. Lt įplaukų, 272 mln. Lt skirta išmokėti laimėtojams, bendrosios pajamos per du ketvirčius buvo tokios, kiek bendrovės jų gavo per visus 2010-uosius.
Ne tik auga lažybų kontorų įplaukos, bet ir daugėja prasilošusiųjų. Vien per du šių metų ketvirčius į Lošimų priežiūros tarnybą kreipėsi 242 žmonės su prašymais jų nebeįleisti į kazino, žaidimų automatų salonus, lažybų punktus.
Praėjusiais metais įstaiga sulaukė 423 prašymų, 2011-aisiais užfiksuotas liūdnas rekordas: net 578 žmonės nebenorėjo lošti.
Šių metų liepos 31 d. duomenimis, į šią įstaigą nuo 2004-ųjų iš viso kreipėsi 2941 asmuo su prašymais apriboti patekti į lošimų organizavimo vietas.
Linas JOCIUS
