Alytaus apskrities verslininkai prakalbo, kad laikas rengtis sunkesniems laikams. Į pesimistų chorą nepataiko tik druskininkiečių balsas, nes jie rado savo vietą šalia didžiųjų sanatorijų ir gauna savo pyrago dalį iš plūstančių poilsiautojų.
„Tyla prieš audrą, ir manau, kad audra bus į blogąją pusę“, – optimizmu netrykšta Dalia Matukienė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos (AKVA) prezidentė, ir neslepia, kad Alytui gali pakenkti sprogstantis nekilnojamojo turto burbulas – šimtai Dzūkijos sostinės ir apylinkių gyventojų dirbo statybinėse bendrovėse, kurios daugiausia užsakymų turėjo didmiesčiuose. Vietiniai jau pradėjo jausti ir konkurentų iš Lenkijos kvėpavimą į nugarą. Pasienio regionuose lenkų statybininkai iš lietuvių jau atėmė užsakymų. Pasak verslininkės, jaučiama, kad geri laikai baigėsi ir pradedama galvoti, kaip išgyventi.
„Lazdijai mažiausiai išvystytas Dzūkijos rajonas, neturintis aiškios specifikos, kadaise klestėjęs iš to, kad šalia buvo muitinė ir pasienio postas“, – nesidžiaugia Dalia Matukienė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė, išskirianti du stipriausius rajono dalykus – sėkmingą kaimo turizmo verslą ir žemės ūkį, nes žemės čia tinkamos ūkininkauti. Mažus prekybininkus baigia užgožti tinklų parduotuvės. Kelios gamybos įmonės priklauso ne vietiniams verslininkams.
Prezidentės žodžius iš dalies patvirtina ir Dainius Miglinas, UAB „Alturtas“ direktorius, jis pažymi, kad Lazdijuose, skirtingai nei Druskininkuose ir Varėnoje, labai retas žmogus ieško buto ar sodybos. Regionas patrauklesnis tik kauniečiams, jie čia perka sodybas arba važiuoja poilsiauti.
