2004 m. kovo 27 d. Plungės keliautojų klubas “Terra incognita” atšventė savo 20 metų sukaktį. Į jubiliejų buvo pakviesti visi Žemaitijos keliautojai, kada nors keliavę kartu su plungiškiais.
Susirinko kelios dešimtys šaunių vyrų ir moterų, kurie susėdę prie laužo Babrungo vingyje prisiminė buvusias keliones kalnuose, dykumose, taigoje, daug buvo kalbama ir apie nuostabiausią pasaulio šalį - Žemaitiją.
Taip jau nutiko, kad žlungant stagnacijai Žemaitijoje ir Lietuvoje dauguma keliautojų klubų nutraukė savo veiklą arba tapo komercinėmis įmonėmis. Užgeso keliautojų klubų veikla Mažeikiuose, Telšiuose, Klaipėdoje. Kažkada buvusi kukli ir nepastebima “Terra incognita” beliko vieninteliu dar gyvu klubu Žemaitijoje, vis dar saugančiu žygeiviškas tradicijas bei organizuojančiu sportinius-turistinius žygius. 2003 metais plungiškiai keliavo Fanų kalnuose, surengė dviračių žygį Latvijos pajūriu.
Dešimtis ankstesnių žygių priminė stendai šventės proga papuošę Plungės viešąją biblioteką.
Pasak klubo vadovės Kristinos Paulauskaitės, keliautojų skaičius Plungėje per tuos metus nei išaugo, nei sumažėjo. Klubo branduoliu lieka tie patys dvidešimt keistuolių, kurie susibūrė prieš du dešimtmečius. Yra daug “prijaučiančių”, kurie dalyvauja viename ar keliuose žygiuose, kartkartėmis pabendrauja su klubu, tačiau aktyviais keliautojais netampa. Plungiškiai dažnai keliauja kartu su vilniečiais, su plungiškių grupėmis į žygius leidžiasi telšiškiai, mažeikiškiai, klaipėdiečiai.
Klubo vadovė jubiliejaus proga vienuolikai įdomesniais nuotykiais pasižymėjusių turistų įteikė apdovanojimus. Pavyzdžiui, “Kalnų avarijos” apdovanojimas buvo įteiktas Žemaitijos nacionalinio parko etnografei Aldonai Kuprelytei, patyrusiai nelaimingą atsitikimą Fanų kalnuose. “O… traukinys nelaukia” - Genutei Miliauskienei, sugebėjusiai pavėluoti į traukinį ir turėjusiai vytis grupę kitomis transporto priemonėmis.
Telšiškis Antanas Kakanauskas buvo apdovanotas “Karakumų Anderseno” apdovanojimu, nes mėgdavo grupei prieš miegą sekti pasakas, Virginija Liutikaitė - “Turisto ligonio” - ji keliaudama dviračiais po Olandiją rimtai susirgo ir grupė turėjo rimtų problemų dėl jos gydymo. “Jauniausio keliautojo” apdovanojimas įteiktas trejų metukų Nidui Danilevičiui, kuris kartu su tėvais keliavo dviračiu.
Pokalbių nuotaikos buvo kiek minorinės - į klubus neateina jaunimas - auga nebent keliautojų vaikai, nuo daugelio kalnus ir tolimas šalis atskyrė “kišeninė uždanga” - keliavimas tapo brangia pramoga, jau nebe visiems prieinama. Kalbėta, kad galbūt susirinko “paskutiniai mohikanai” iš kažkada gausios ir galingos Žemaitijos keliautojų genties. Tačiau jie tebesapnuoja kalnus, o neapkeliautų vietų pasaulyje ir Žemaitijoje dar liko gana daug.
