„Pirmoji mano motorizuota priemonė buvo latviškas motorinis dviratis, kurį paveldėjau iš giminių. Tuo metu tikslas buvo vienas - važiuoti bet kokia kaina. Veikiantys stabdžiai nebuvo būtinybė, vietoj nutrūkusio akceleratoriaus troso puikiai tiko paprasta tampoma virvutė. Žinios apie technikos priežiūra, taip pat buvo švelniai tariant, paviršutiniškos. Vėliau, dovanų gavęs naują mopedą pamažu pradėjau pats krapštytis, remontuoti, tobulinti. Po jo sekė motociklai Minsk ir Jawa, kol galiausiai - 10 klasėje įžengiau į automobilių pasaulį - už 50 dolerių nusipirkau ZAZ kupriuką.“
Klasikiniai automobiliai Lauryno rankose pirmą kartą atsidūrė dar 2000-aisiais. Tada jis įsigijo 1977 metais pagamintą Ford Consul, kuris buvo labai panašus į tuo laiku nerealiai atrodžiusią Lauryno svajonę - Ford Mustang.
„Be Muscle išvaizdos joje daugiau nieko amerikietiško nebuvo. 1.7 litro, V4 variklis tokio dydžio ir svorio mašinai buvo pasityčiojimas“, - pridūrė Laurynas.
Praėjus keleriems metams, vyras iš Amerikos parsivežė 1954 metų gamybos Buick Special. Kitaip negu Ford Consul, Buick'as turėjo 4.3 litro, aštuonių cilindrų motorą ir mechaninę pavarų dėžę. Šis faktas iki šiol glumina žmones. Juk esame įpratę, kad amerikietiški automobiliai turi ne mechaninę, bet automatinę pavarų dėžę.
„Mašina buvo žydros spalvos, mėlynu salonu ir gerokai pavargus, tačiau pilname komplekte - originali, kas restauruojant mašiną yra itin svarbu.“
„Toliau vyko natūralus restauracijos procesas. Išardymas, dalių tvarkymas, kėbulo dažymas, salono persiuvimas ir t.t.“, - pasakoja Laurynas.
Visoms dalims sugrįžus į Lauryno garažą, atėjo pats įdomiausias ir maloniausias etapas - viską sudėti atgal.
„Puikus jausmas, kai po dviejų metų pirmą kartą išvažiuoji iš garažo su mašina, kuri dar visai neseniai buvo atskirų detalių krūva.“
„Senoviniai automobiliai gana dažnai kviečiami filmuotis įvairiuose filmuose, reklamose, dalyvauti renginiuose. Pavyzdžiui, Buick'as tik po surinkimo buvo užsakytas filmavimui dokumentinio filmo apie Neilo Armstrongo nusileidimą Mėnulyje. Pagal scenarijų, juo važinėjo Armstrongo žmona, kol pastarasis vaikštinėjo Mėnulyje. Paradoksas, bet praėjus keliems metams, vėl buvo gautas kvietimas filmuotis istorijoje apie Armstrong.“
Kaip ir daugelis kitų hobių, Lauryno potraukis senoms mašinoms yra linkęs progresuoti. Norisi vis naujų ir naujų projektų, naujų modelių. Dėl šios priežasties prieš porą metų iš Amerikos parkeliavo dar vienas konteineris su vyro svajonių mašina - 1966 metų gamybos Lincoln Continental kabrioletas.
„Ši mašina man nuo seno patiko, kaip grubios amerikietiškos elegancijos pavyzdys. Tokia didžiulė, prabangi ir tiesiog begėdiškai nepraktiška, visiška priešingybė Lietuvoje taip aukštinamam taupumui ir praktiškumui. Be to, ji įdomi technine prasme, turi daug tam laikmečiui inovatyvių sprendimų. Tai vienas iš nedaugelio pasaulyje gamintų keturių durų kabrioletų. Sudėtingos hidraulinės sistemos pagalba valdomas stogas, kuris susilanksto į didžiulę pasikeliančią bagažinę. Galinės jo durys atsidaro prieš važiavimo kryptį, todėl entuziastų yra pakrikštytos "suicide doors" (savižudžio durimis). Mašina yra 5,5 metro ilgio, turi 7.6 l V8 variklį ir tuo metu buvo pripažinta, kaip vienas patikimiausių JAV gaminamų modelių. Gamykloje kiekvienas automobilis buvo surenkamas ir patikrinamas itin atidžiai. Continental buvo pasirinktas kaip prezidentinio kortežo flagmanas. Tokiame automobilyje 1963 metais snaiperio ir buvo nušautas J.F. Kenedis.“
Su draugais vyras taip pat yra įkūręs amerikietiškų automobilių klubą, jungianti amerikietiškų mašinų entuziastus.
„Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, mastais, turime gana nemažai klasikinių amerikietiškų automobilių gerbėjų. Šiuo metu įsirenginėjame klubo dirbtuves, kad turėtume kur prižiūrėti ir restauruoti savo ir draugų mašinas. Nors dauguma šių mašinų pagamintos prieš 30-60 metų, tačiau jų priežiūra ir remontas nėra toks sudėtingas ir brangus, kaip galėtų pasirodyti.“
„Dažnai restauruoti europietišką klasikinį automobilį yra brangiau ir dalių gauti kur kas sudėtingiau. Tuo pačiu laikmečiu JAV, dėl didelės konkurencijos modeliai būdavo išoriškai atnaujinami beveik kasmet, tačiau dauguma techninių sprendimų nesikeitė dešimtmečiais. Taip pat, daug dalių buvo naudojamos tu pačių koncernų skirtinguose modeliuose, tad leistos milijoniniais tiražais. O ir mašinų, kitaip nei Europoje, buvo prigaminta neįtikėtinai daug. Tad iki šiol Amerikoje galima nesunkiai gauti išlikusių originalių detalių, populiariausiems modeliams beveik viskas yra gaminama iki šiol. Kai draugas restauravo 1966 Ford Mustang, didžioji dalis iš JAV atsisiųstų kėbulo ir apdailos detalių buvo pagamintos Kinijoj ir Taivanyje...“
Parodykite savo automobilį! Siųskite savo automobilių nuotraukas :
[email protected] arba įkelkite patys specialiai automanams sukurtame socialiniame tinkle :
https://mano.automanas.lt
