Naujasis Seimas kažkaip keistai pradeda savo darbus. Suprantama, kaip ir ankstesni, šis Seimas irgi privalėjo suderinti vidaus bendradarbiavimo problemas: pasiskirstyti postus, aptarti pagrindines veiklos strategijas, pademonstruoti, kaip kiekvienos frakcijos atstovai gali ir realiai funkcionuoja naujomis Seimo sąlygomis.
Tačiau vis dar neatsiskleidžia Seimo kaip vieningos valdžios struktūros pobūdis - nesimato eiliniam piliečiui, ar išties šis Seimas yra išrinktas tam, kad vykdytų rinkėjų valią, ar yra tik todėl, kad jis yra, nes taip atsitiko?
Mes nematome ne tik aiškios strategijos, bet ir aiškios jo narių politinės valios bei politinių ambicijų išraiškos. Seimas tarsi netyčia sukurta kontora veikia taip, kaip jam netyčia išeina. Gal man taip atrodo dėl to, kad laukiu ryžtingų ir profesionalių diskusijų bei sprendimų. Gal man taip atrodo, nes tiesiog esu pripratęs matyti Seimo narius demonstruojančius aiškius principus ir dėstančius suprantamus argumentus? Bet jei man to trūksta, tai tikrai nemanau, kad kitiems visiškai pakanka neveiklaus ir neryžtingo Seimo.
Kalbama, kad praeitoje kadencijoje buvo per daug istorinių sprendimų: veikla susieta su stojimu į NATO ir ES, nevykusio prezidento atstatydinimas, kaltinimai Seimo nariams. Todėl šis Seimas jau neturės galimybės panašaus dydžio “žygdarbiams”.
Tačiau, kaip ir gyvenime, taip ir politikoje realus Seimo veidas atsiskleidžia ne tada, kai sprendžiami esminiai klausimai - jie, keista, dažniausiai jau yra nulemti visos visuomenės nuostatų bei lūkesčių. Realus veidas atsiskleidžia tada, kada tarsi nieko nevyksta. Štai tada mes ir pamatome, kad jei iš išorės nieks mūsų politikų nepaspaudžia, tai iš vidaus jie gali generuoti tik silpnus, neryškius vietinės reikšmės projektus, turinčius vietinę reikšmę.
Seimas nežino ką daryti, Seimas daug ko nemoka daryti, nes dauguma tiesiog nepatyrusi, Seimas nesirengia ką nors daryti, nes dalis pretenduojančių būti Lietuvos politikos lyderiais yra pripratę nekreipti dėmesio į aplinkinius. Štai todėl Viktoras Uspaskichas ramiai ir be jokių sąžinės graužimų vyksta atostogų kada nori, net nepasidomėjęs, ar galima, ar padoru taip daryti. Gal jis mano, kad taip veikti galima, tada jis davė pavyzdį visiems ir visų pirma savo įmonių darbuotojams - tegul jie irgi pabando išeiti atostogų nieko neperspėję, kada užsinorėję. Štai tada šeimininkas jiems parodys savo supratimą apie drausmę, atsakomybę, moralę ir t.t. - jis juos tiesiog išvys iš darbo nelaukęs. Betgi Seimas tikrai rimtesnė įstaiga nei agurkų fabrikėlis, argi čia nieks nesureaguos į simulianto savivalę? Nesureaguos, nes tam reikia, kad politikai būtų laisvi nuo politinės įtakos iš šalies, būtų drąsūs ir principingi.
Dabar pricipai vis labiau pavirsta į lozungus, programos į tekstus, skirtus televizinėms diskusijoms, o valia pasireiškia tik kaip įsižeidusių, naują ir jiems patiems nesuprantamą statusą turinčių politikų kaprizas. Ši situacija artimiausiu laiku subrandins daug keistų ir emocingų skandalų, kurių net nesapnavo nieko nenutuokiantys ir už nieką neatsakingi mūsų naujieji Seimo nariai.
