Trečiadienį Naujojoje Akmenėje netoli turgelio ir aplinkiniuose kiemuose slankiojusi kiaunė apkandžiojo mažiausiai tris žmones, nors jų skaičius galėjo būti didesnis.
Apie vidurdienį pagautą žvėrelį Akmenės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba išvežė ištirti, ar jis nesirgo gyvybei pavojinga pasiutlige, kuria galėjo apkrėsti miestiečius.
Specialistai perspėja: laukiniai žvėreliai, ieškodami maisto, traukia arčiau žmonių.
Gaudė plikomis rankomis
Kelias pastarąsias dienas rajono centro gyventojai dažnai pastebėdavo laukinį keturkojį, vis beslankiojantį prie namų laiptinių, šiukšlių konteinerių.
Jis elgėsi įtartinai, nes nebėgo nuo žmonių. Drąsesnieji praeiviai priartėdavo iki poros metrų atstumo apžiūrėti besigūžiantį žvėrelį. Per apšiurusį ir retą kailį buvo matyti oda su raudonomis dėmėmis.
Suaugusieji baiminosi, kad gali nukentėti patiklūs vaikai, todėl trečiadienio rytą iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai nusprendė, kad keturkojis nekelia pavojaus žmonėms, nes jų nepuola.
Palikta kiaunė netraukė į netoliese esantį miškelį, o vis slankiojo žmonių lankomose vietose. Jei koks šunėkas agresyviai susidomėdavo laukiniu žvėreliu, tada jis sprukdavo, sugebėdavo įsiropšti į medį.
Gyvūnėliui nepriešiški vaikai bandydavo jį paliesti. Bet atsitraukdavo, išgąsdinti šiepiamų dantų, kai kas patyrė jų aštrumą.
Priešpiet lazda pasiramsčiuojantis vyriškis ėmėsi persekioti „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos stadione apsistojusią kiaunę. O už tvoros susibūręs būrys smalsuolių stebėjo. Jie aiktelėjo, kai vyriškis plikomis rankomis pakėlė nuo žemės keturkojį, o šis įsikibo dantimis į pirštus.
Žmogus kiaunę nukratė. Žvėrelis nebėgo. Vyriškis vėl sugriebė – šįkart už sprando ir patraukė į savo namus.
Vienas iš praeivių pasivijo vyrą ir išmušė iš rankų kiaunę. Ji nebepasikėlė nuo žemės, bet kvėpavo.
Nešulio netekęs vyriškis sakė, kad būtų žvėrelį prižiūrėjęs namuose, o žmonės gąsdino, kad gali susirgti pasiutlige. Jis atsikirto, kad viską išsigydytų samagonu.
Ieškos pasiutligės požymių
Žvėrelio apžiūrėti iškviestas Akmenės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Vaidotas Sungaila išdrįso liesti tik su pirštinėmis.
„Pagal pirminius pastebėjimus, kiaunė buvo agonijos būsenoje, todėl elgsena tapo nepanaši į laukinio gyvūno, – teigė V. Sungaila. – Pirmiausia ji buvo iškankinta niežų, kurie buvo paveikę apie 50 procentų odos, tiek mažai bebuvo plaukų ant uodegos, kad ji atrodė lyg koks virvagalis. Be to žvėrelis buvo kankinamas troškulio, išbadėjęs, tad nuo silpnumo pasikeitė elgesys“.
Vis dėlto neatmetamas pasiutligės pavojus. Todėl keturkojo kūnas vakar išsiųstas tyrimams į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją Šiauliuose. Čia pirmosios išvados turėtų būti paskelbtos šįvakar arba rytoj.
Jei paaiškėtų, kad kiaunė sirgo pasiutlige, tada būtų pranešta Visuomenės sveikatos centrui. „Jis rūpintųsi, kaip surasti apkandžiotus žmones bei kitus riziką susirgti turinčius žmones“, – sakė V. Sungaila.
Ne pirma išgąsdinusi kiaunė
Šią savaitę tiriama dėl galimos pasiutligės jau antroji kiaunė iš Naujosios Akmenės. Prieš kelias dienas taip pat gatvėje beslankiojusį įtartinai ramų keturkojį nusprendė priglausti patiklus vaikas. Ir į namus parsinešė žvėrelį. Tačiau jis po paros nugaišo.
Tada tėvai susirūpino. Mat kiaunė buvo grybštelėjusi dantukais.
Pirmoji laborantų išvada nuramino – nėra pasiutligės požymių. Tai nustatyta liuminescenciniu metodu. Dar po savaitės paaiškės biologinio tyrimo rezultatai.
„Tikimybė nedidelė“
Akmenės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas V. Sungaila teigė „Šiaulių kraštui“, kad vargu ar rajone yra pasiutlige sergančių gyvūnų. Nes tinkamai taikomos šios ligos profilaktikos priemonės. Reguliariai miškuose išmėtoma vakcina. Kasmet iš Akmenės rajono siunčiami įtartini gyvūnai tyrimams dėl pasiutligės. Pastaruosius dešimt metų, rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, tokio atvejo nenustatyta.
„Tačiau reikia saugotis bet kokio laukinio gyvūno, – sakė veterinarijos specialistas V. Sungaila. – Todėl ir negalima liesti nė jokio žvėrelio, atklydusio prie žmonių. Nes jei jis ir neserga pasiutlige, tai kokia kita liga – tikrai, jei elgiasi ne pagal žvėriškus instinktus. Tai patvirtina šios savaitės atvejai – kiaunės sirgo niežais, kurie yra užkrečiami“.
Mieste padaugėjo laukinių žvėrelių
Naujosios Akmenės gyventojams ne naujiena mieste sutikti laukinių žvėrelių. Respublikos 7 namo gyventojas paryčiais išėjo į balkoną ir nustebo, pamatęs didžiuliu greičiu sprunkantį kačių būrį nuo šiukšlių konteinerių. Pasirodo, išgąsdino būtent čia atsibasčiusi lapė.
Kita tokia pat miško gyventoja prieš kelias savaites slankiojo Vinco Kudirkos gatvėje dienos metu, nebijojo žmonių. Galiausiai buvo iškviesti medžiotojai ir nušovė lapę „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos stadiono patvoryje.
„Krašto žiniose“ išspausdinus žinią apie Naujojoje Akmenėje slankiojančią kiaunę („Laukinis žvėrelis vis slankioja mieste“), šio miesto gyventojas internete parašė, kad vairuodamas automobilį sustojo praleisti per Vytauto gatvę iš kiemo į banko teritoriją bėgantį panašų padarą, kokio nuotrauka yra laikraštyje. „Šlykštus pasirodė, maniau, kad tai labai didelis pacas“.
Skaitytojas rašo, kad tai buvo apie 22 valanda – tuo laiku mieste gaudyta kiaunė jau buvo užmigdyta. Vadinasi, pastebėtas kitas gyvis.
Gamtininkų nestebina laukinės faunos traukimas į miestus. Taip esą todėl, kad šiais laikais miškuose ar palaukėse vis sunkiau rasti dvėselienos, kai būdavo kolūkių laikais. Tada taip pramisdavo lapės ir kiti į jas panašūs smulkieji laukiniai žvėreliai. O dabar maisto bando ieškoti ir arčiau žmonių namų, pavyzdžiui, šiukšlynuose.
Paaiškinama ir kodėl mieste daug sergančių laukinės faunos gyvūnų, pavyzdžiui, niežais.
Esą veikia natūralios atrankos dėsnis. O susirgę gyvūnai labiau pastebimi mieste, nes neturi kur pasislėpti.
Kur kreiptis pagalbos?
Užvakar Naujojoje Akmenėje slankiojusią kiaunę matantys atsargesni praeiviai skambino pagalbos telefonu, tikėdamiesi, jog atvyks kvalifikuota pagalba. Atvyko policininkai, kuriems neatrodė, jog reikia apginti gyvūną.
„Geriausia išeitis galėjo būti – pranešimas Gyvūnų globos namams, kurie yra Šiauliuose, – mano Akmenės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas V. Sungaila. – Anksčiau panašiais darbais užsiimdavo ir mūsų tarnyba, bet dabar bevykdo tik inspektavimo funkciją“.
Šiaulių gyvūnų globos namų pirmininkė Birutė Vaičiulevičienė teigė, jog būtų reaguota į pranešimą ir paaiškino:
„Kiekvienos savivaldybės funkcija yra organizuoti benamių gyvūnų tvarkymą, tame tarpe ir laukinę fauną, pasirodžiusią mieste. Tad žmonės turėjo skambinti į Akmenės rajono savivaldybę. Ji turėjo pranešti, kokia organizacija tvarko gyvūnų reikalus. Jei tokios organizacijos nėra, tada reikėjo skambinti Lietuvos gyvūnų globos asociaciją. Ji gauna lėšų iš Aplinkos apsaugos ministerijos ir turi tvarkyti laukinę fauną. Tad asociacijos darbuotojai, gavę pranešimą, turėjo važiuoti į Naująją Akmenę ir išgelbėti miško gyvūną. Tada gal nebūtų atsitikę blogiausia, nebūtų tekę užmušti bejėgį žvėrelį.
Šiaulių gyvūnų globos namai veikia tik Šiaulių mieste, bet kartais priima žvėrelius ir iš kitur. Tad jei mums būtų paskambinta iš Naujosios Akmenės, tai pačiu blogiausiu atveju bent būtume davę telefono numerį Lietuvos gyvūnų globos asociacijos ar patys ten paskambinę„.
