Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai teigia, kad artimiausiu metu šilumos kainą miestuose mažins pingantis biokuras, nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija. Pigiausią šilumą tarp didmiesčių užsitikrinę Šiauliai taip pat tikisi tolesnio kainos mažėjimo, tuo metu Panevėžyje balandį kaina kiek kils, o Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nesiima prognozuoti galimų šilumos kainų pokyčių.
„Tokių prognozių neskaičiuojame. Viskas priklausys nuo kuro kainų. Mūsų finansininkai skaičiuoja kiekvieną mėnesį nusipirkto kuro kainas, tiek ji ir svyruoja ta (šilumos – BNS) kaina“, – BNS sakė VŠT atstovė spaudai Edita Sirutienė.
„Kauno energija“, metų pradžioje nesutarusi su nepriklausomais šilumos gamintojais (NŠG) dėl aukštų šilumos kainų, žada, kad artimiausiais mėnesiais kaina gali kristi net penktadaliu.
„Kad kaina mažėja nuo balandžio 1 dienos, yra objektyvios priežastys – kuro kainos mažėjimas ir didesnė dalis biokuro šilumos gamybos balanse ir mažesnė dalis dujų. Toliau dėl perskaičiavimo, ką Kainų komisija perskaičiuoja bazinę kainą, tai dar tikimės 10 proc. sumažėjimo, tai bendroje sumoje apie 20 proc.“, – BNS sakė bendrovės atstovas spaudai Ūdrys Staselka.
Pasak jo, apie kitą sezoną kalbėti dar anksti. Dabartinis metinis beveik 7 proc. šilumos kainos augimas Kaune paaiškinamas tuo, kad biokuras „pabrangęs bent du kartus“.
„Klaipėdos energija“ teigia, kad šilumos kainos, baigiantis šildymo sezonui, paprastai krenta keletą kartų, bet ilgalaikių prognozių bendrovė nepateikia.
„Labai sunku, geriausiu atveju mėnesiui žinome. Daugiametė statistika yra tokia, kad kai baigiasi šildymo sezonas, pas mus kaina „nuvažiuoja“ žemyn maždaug 4-5 kartus, atpinga iki 1,5 cento už kilovatvalandę (kWh), kai dabar – daugiau kaip 5 centai. Tai susiję su tuo, kad nepriklausomi šilumos gamintojai konkuruoja tarpusavyje ir tiekia pigią šilumą“, – BNS sakė „Klaipėdos energijos“ atstovas spaudai Arūnas Liubinavičius.
Pasak jo, jau balandį matyti, kad „Klaipėdos energijos“ kainos bus mažesnės nei žiemą.
Šiauliuose šilumos kaina pasibaigus šildymo sezonui, tikėtina, mažės, tačiau „Šiaulių energija“ taip pat nesiima prognozuoti, kiek gali šiluma kainuoti vėliau.
„Prognozuojame, kad ne šildymo sezono metu šilumos kaina dar mažės. Tiksliai pasakyti, kiek mažės, negalime, nes centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos perskaičiuojamos ir nustatomos kas mėnesį, jų pokytis priklauso nuo biokuro ir gamtinių dujų kainų pokyčio“, – BNS sakė bendrovės atstovė spaudai Marina Visockienė.
„Panevėžio energijos“ vartotojams šiluma balandį kiek pabrangs, bet per metus jos kaina sumažėjo.
„Balandžio mėnesį šiluma brangsta 0,4 proc., palyginus su praėjusiu kovo mėnesiu. Kaina didėja dėl pabrangusio biokuro. 2018 metų balandžio mėnesį šilumos kaina bus tokia pat kaip ir 2018 metų vasario mėnesį, o palyginus su 2017 metų balandį galiojusia šilumos kaina, ji yra mažesnė 2 proc.“, – BNS sakė bendrovės atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.
Jos teigimu, per pastaruosius metus vasarą paprastai biokuras pinga, todėl tikėtina, kad šilumos kaina bendrovės klientams gali mažėti, taip pat numatoma, kad dujos pigs 2 proc.
Šilumos tiekimo įmonių duomenys rodo, kad iš penkių didmiesčių brangiausiai už centralizuotą šilumą balandį mokės panevėžiečiai, o mažiausiai – šiauliečiai.
„Panevėžio energija“ balandį šilumą parduos po 5,29 cento (be PVM) už kWh. „Šiaulių energija“ skelbia, kad kaina balandį bus 4,49 cento – 1,3 proc. mažiau nei kovą, tačiau 6,1 proc. daugiau nei pernai balandį.
„Kauno energijos“ šilumos kaina balandį sieks 4,70 cento, tai 11,8 proc. mažiau nei kovą, bet 6,8 proc. daugiau nei pernai balandį. Vilniaus šilumos tinklų kaina sieks 4,61 cento – atitinkamai 0,9 proc. pigiau ir 11,6 proc. brangiau, „Klaipėdos energijos“ – 5,06 cento – atitinkamai 1,6 proc. pigiau ir 7,9 proc. brangiau.
2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, centralizuota šiluma Lietuvoje atpigo 7,6 proc.
