Po pastarųjų dvejų augalininkystės sektoriui itin palankių metų, kai ūkininkus džiugino ir pilni aruodai, ir supirkimo kainos, šiųmetis derlius kai kuriems augintojams gali teatpirkti gamybos sąnaudas.
Vida Tavorienė VL žurnalistė
Europos Sąjungoje laukiama rekordinio rapsų ir gausesnio už pernykštį grūdų derliaus. Lietuvos augintojai prognozuoja, kad mūsų šalyje bus kuliamas vidutinis derlius. Tačiau jiems nerimą kelia dabartinės rapsų ir grūdų supirkimo kainos. Pasak žemdirbių, jei jos nepadidės javapjūtės metu, ne vienas augintojas, ypač tie, kurie teko atsėti iššalusius žiemkenčius, šiemet patirs nuostolių.
Kainos nevilioja
Šiemet kovo viduryje „Linas Agro“ surengtoje žemės ūkio konferencijoje, kurioje svarstytos 2014-ųjų grūdų derliaus kainų prognozes, buvo minėta, kad už toną kviečių ūkininkai gali tikėtis nuo 700 iki 750 litų.
Dabar kviečių kaina nusiritusi apie šimtą litų žemyn. Praėjusią savaitę tarptautinėse biržose sudarant ateities sandorius kviečių tona kainavo apie 640–650 litų, pašarinių kviečių – apie 565–580 litų, rapsų tona – apie 1 200–1 220 litų.
Lietuvoje grūdų ir rapsų supirkėjai žemdirbius ragina būsimą derlių parduoti dar žemesnėmis kainomis. Stambesni supirkėjai nurodo, kad, atsižvelgiant į klasę, būsimą kviečių derlių dabar supirktų už 500–590 litų už toną, miežius – už 445–460 litų už toną, o už rapsų toną mokėtų 1 090–1 100 litų.
Augintojų tokios kainos nevilioja. „Jiems rūpi pigiau nupirkti, o mums – brangiau parduoti. Už rapsų toną 1 100 litų bet kada gausi, o už kviečius, manau, per javapjūtę ar rudenį turėtų mokėti panašiai kaip pernai – vidutiniškai apie 650 litų. Jei mokės 10 ar 20 litų mažiau ar daugiau, didelės bėdos nebus“, – sakė Anykščių rajono augalininkystės ūkio savininkas Romualdas Kubaitis.
Ūkininko manymu, augintojai negali daryti jokios įtakos supirkimo kainoms, todėl ir jaudintis iš anksto nevertėtų. „Didelių pokyčių pasaulio rinkose, atrodo, nėra, tad kainos neturėtų kristi perpus ar trečdaliu. O jei sumažės keliasdešimčia litų, išgyvensime“, – kainų pokyčių nedramatizavo anykštėnas.
Vos atsipirks savikaina
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad šiemet augalininkystės ūkių pajamos nedžiugins: kai kam vos atsipirks gamybos sąnaudos, o kai kam metai gali baigtis nuostolingai.
„Europoje derliaus prognozės geros, bet supirkimo kainos dabar mažos. Ir mūsų derlius gali būti neblogas, tačiau reikės nemažai papildomų sąnaudų jam paruošti. Orai drėgni, tad visus grūdus teks džiovinti. Dar daugiau grūdų paruošimas kainuos tiems augintojams, kurie neturi savo džiovyklų. Dėl saulės stokos daug grūdų gali tikti tik pašarui“, – sakė LŪS lyderis.
Dar pavasarį grūdų ir rapsų augintojai bėdojo, kad laukia nelengvi metai. Ne vienam ūkininkui teko atsėti iššalusius žiemkenčius. Nemažai pasėlių nukentėjo ir nuo pavasarinių šalnų.
„Būtų gerai, jei už rapsus mokėtų 1 200–1 300 litų, bet gali tiek ir nesiekti. Kaina už maistinius kviečius gali suktis apie 600 litų, už pašarinius grūdus – mažesnė. Kai kam tokios kainos tik savikainą padengs “, – samprotavo J.Talmantas.
Nori daugiau uždirbti
„Agrokoncerno“ įmonių grupės prezidentas Ramūnas Karbauskis taip pat netryško optimizmu dėl būsimo derliaus kainų: „Derlius auga gana geras: drėgmės pakanka, tik reikėtų daugiau šilumos. Bet dabartinės kainos ūpo nekelia. Reikia tikėtis, kad praradimus dėl mažesnių kainų kompensuos gausesnis derlius“.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje išauginamas derlius nedaro jokios įtakos grūdų kainoms. Grūdais prekiaujama tarptautinėse biržose, kur ir nustatomos kainos. Mūsų rinkoje tik remiamasi jomis. „Reikia laukti, kokie derliai bus Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Rusijoje, tada paaiškės ir kainos. Štai Rusijoje laukiama rekordinio grūdų derliaus, tad kainų kilimas mažai tikėtinas“, – samprotavo R.Karbauskis.
Akmenės rajono ūkininkas Vilius Ąžuolas sakė, kad grūdų kainos tarptautinėse biržose ir mūsų rinkoje neretai gana ryškiai skiriasi. „Taip, mūsų šalyje siūlomos kainos už grūdus yra susijusios su pasaulinėmis. Tačiau kartais stebimas ir nemažas atotrūkis tarp jų, ypač per javapjūtę. Pas mus tokiu metu kainos dažniausiai sumažėja, nes daug ūkininkų neturi džiovyklų ir padorių sandėlių, todėl skuba grūdus parduoti. Suprantama, kad eksportuojant susidaro transportavimo ir kitos išlaidos. Tačiau susidaro įspūdis, kad mūsų supirkėjai nori daugiau uždirbti. Pavyzdžiui, vokiečiai ūkininkai sako, kad tokių tendencijų savo šalyje nepastebi“, – savo pastebėjimais pasidalijo grūdų ir rapsų augintojas.
R.Karbauskis tikino, kad supirkimo įmonės grūdais nespekuliuoja. „Su ūkininku ateities sandoryje užfiksavus kainą, grūdai tą pačią dieną parduodami eksportui. Prisipirkti grūdų ir laukti geresnių kainų būtų didelė rizika. Kainoms kritus, eksportuotojai neišvengtų didžiulių nuostolių“, – aiškino „Agrokoncerno“ įmonių grupės vadovas.
Europa laukia gausaus derliaus
Tarptautinė grūdų taryba prognozuoja, kad pasaulio kviečių derlius 2014–2015 sudarys 696,3 mln. tonų – beveik 2 proc. mažiau nei prieš metus. O būsimas pasaulio rapsų derlius gali sumažėti iki beveik 4 proc ir sudaryti 68,642 mln. t. O štai Europos Sąjungoje laukiama 2,3 proc. gausesnio už pernykštį grūdų derliaus ir rekordinio rapsų derliaus – 22,18 mln. tonų (4,2 proc. didesnio nei pernykštis).
ES žemdirbių organizacija „Copa-Cogeca“ skelbia, kad derlius 28 ES šalyse narėse turėtų sudaryti daugiau nei 304 mln. tonų. O kviečių 28-iose ES valstybėse turėtų būti prikulta apie 145,9 mln. tonų – beveik 1 mln. tonų viršyti Europos Komisijos lūkesčius. Prognozuojama, kad 2014–2015 m. ES gali aplenkti JAV ir tapti didžiausia pasaulyje kviečių eksportuotoja.
Apie rekordinį grūdų derlių kalbama ir Rusijoje. Naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad tikimasi prikulti apie 100 mln. tonų grūdų. Rusai prognozuoja, kad eksportuos 25 mln. t grūdų – 3 mln. daugiau nei pernai.
Pasak ūkininkų, kol grūdai neatsidūrė sandėliuose, pasikliauti derliaus prognozėmis ir skaičiuoti pajamas neverta. Augintojai tikėtųsi panašių į pernykštes grūdų supirkimo kainas, bet ekspertai skaičiuoja, kad jos sumažės dešimtadaliu. Anot jų, sunku tikėtis, kad trečius metus iš eilės ir derlius būtų gausus, ir supirkimo kainos aukštos.
Sumažėjo išankstinių sutarčių
Šiemet kur kas mažiau Lietuvos grūdų augintojų rizikavo pasirašyti išankstines būsimo derliaus pardavimo sutartis. Tie, kurie sudarė ateities sandorius, dabar tyliai džiūgauja.
„Maždaug prieš du mėnesius pašarinių miežių kaina buvo 550–560 litų už toną. Už tiek ir pardaviau dalį derliaus. Dabar kaina sumažėjo 100 litų. Panašiai atpigo ir kviečiai“, – sakė kasmet riziką išskaidantis ir apie trečdalį derliaus iš anksto parduodantis V.Ąžuolas.
R.Karbauskis pastebėjo, kad šiemet triskart mažiau pasirašyta išankstinių sutarčių nei ankstesniais metais. „Ateities sandoriuose užfiksuotos kainos, palyginti su dabartinėmis, labai geros – beveik 700 litų už pirmos klasės kviečių toną. Deja, kainos pradėjo ristis žemyn“, – apgailestavo „Agrokoncerno“ įmonių grupės vadovas.
R.Kubaitis išankstinėmis sutartimis nesusigundė. „Buvo momentas, kai kainos kylo aukštyn. Kas suspėjo jas užfiksuoti, galbūt ir džiaugsis. Bet aš ne visada „pataikau į temą“, todėl kol grūdų nenukuliu, sutarčių nesudarinėju“, – teigė ūkininkas.
LŪS pirmininkas ramiai vertino tai, kad grūdų ir rapsų augintojai nesudarė daug išankstinių derliaus pardavimo sutarčių. „Ne vienas yra nudegęs ir net atsidūręs teisme, todėl dabar atsargiai elgiasi. Kiekvienas ūkininkas pats turėtų nuspręsti: reikia jam ateities sandorių ar ne. Patarimai čia nereikalingi“, – sakė J.Talmantas.
Trąšos ir chemija už grūdus
Išankstines derliaus pardavimo sutartis pasirašę ūkininkai dažnai gauna kreditus iš grūdų ir rapsų supirkėjų. Tokia bendradarbiavimo praktika jau seniai sieja žemdirbius ir jiems trąšas, cheminius preparatus, sėklą tiekiančias bei derlių iš jų superkančias bendroves.
„Ūkininkai nėra tokie turtingi, kad per darbymetį išsiverstų be apyvartinių lėšų. Dažnas naudojasi grūdų supirkėjų teikiamais kreditais. Toks būdas yra patogesnis, nors ir brangesnis. Iš bankų skolintis būtų pigiau, tačiau ne visi gali tai padaryti“, – aiškino V.Ąžuolas.
Ilgamete partneryste su grūdų ir rapsų supirkėjais nesiskundė anykštėnas R.Kubaitis. Anot jo, iš bankų skolintis būtų pigiau, bet greičiau ir paprasčiau šiuos reikalus galima susitvarkyti su supirkėjais. Paprastai bendradarbiaujama tokiu būdu: pavasarį ūkininkai gauna trąšas, cheminius preparatus, sėklą, o rudenį už tai atiduoda dalį grūdų. Kokia dalis prikultų grūdų ir rapsų tokiu būdu subyra į supirkėjų aruodus, priklauso nuo derlingumo ir kultūros. Augintojai skaičiuoja, kad vienam hektarui pasėlių paprastai reikia per 1 000 litų trąšoms, cheminiams preparatams. Jei, pavyzdžiui, kviečių iš ha prikuliama 5 t, o kaina siekia 600 litų, trečdalį pajamų iš ha tektų atiduoti trąšų ir cheminių preparatų tiekėjui.
J.Talmantas įsitikinęs, kad ūkininkams būtų parankiau atsiriboti nuo grūdų supirkėjų teikiamų kreditų ir kreiptis į bankus. „Dabar bankai apyvartinėms lėšoms skolina gana palankiomis sąlygomis. Aišku, kai kam būna palanku imti kreditus iš įmonių. Tačiau jei augintojai pamąstytų apie ilgametę naudą, gali būti, kad tokio bendradarbiavimo atsisakytų“, – savo nuomonę išsakė ūkininkams atstovaujančios organizacijos lyderis.
R.Karbauskis mano, kad be grūdų supirkėjų teikiamų kreditų žemdirbiams būtų nelengva. „Prieš 15–10 metų jiems nebuvo jokių šansų apyvartinėms lėšoms pasiskolinti iš bankų, o dabar tik teoriškai lengviau. Mūsų įmonė kasmet iš bankų pasiskolina po 350–400 mln. litų ir kredituoja ūkininkus. Apskritai tokiu būdu į žemės ūkį kasmet įplaukia 1 milijardas litų. Mes neprašome iš ūkininkų jokių užstatų, taigi per tuos metus visi augome dalydamiesi rizika. Taip miesto verslininkų kredituoti niekas nesiryžtų“, – įsitikinęs „Agrokoncerno“ įmonių grupės vadovas.
