Šią savaitę su pasididžiavimu Vyriausybei pristatęs ruošiamos reformos gaires ir jos pagrindams kloti būtinus įstatymo pakeitimus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad didžiausia šiandienos bėda – gydymo įstaigų valdysena.
„Mums reikia atsakyti į klausimą, kodėl valstybėje, kurioje turime bene didžiausią gydytojų skaičių 100 tūkst. gyventojų, valstybėje, kurioje žmonės lankosi gydymo įstaigose bene dažniausiai Europos Sąjungoje (ES), kodėl mūsų konkrečių ligų gydymo rodikliai, išvengiamo mirtingumo rodikliai yra ES dugne.
Kodėl dviejuose trečdaliuose mūsų savivaldybių tie rodikliai pasikasus yra dar giliau į dugną, kodėl taip yra? Ir atsakymas – turime puikių gydytojų, atsidavusių darbui slaugytojų, bet turime visiškai netinkamą valdyseną, neefektyvų darbo organizavimą“, – pristatinėdamas reformos gaires pažymėjo jis.
A. Dulkys neslėpė, kad reforma gali sulaukti pasipriešinimo, bet kai kurios įstaigos be to ir taip būtų priverstos užsidaryti.
„Kai kuriose savivaldybėse ne tik dėl specialistų trūkumo, bet ir dėl amžiaus „reforma“ įvyks ir be Vyriausybės įsikišimo, po 8–10 metų kai kurios įstaigos pačios išnyks, nes neliks nei pacientų, nei įstaigų. Jos pačio užsidarys, tik liks neaišku, kas paskutinis užgesins šviesą“, – tvirtino ministras.
Dabar gi siūloma, kad būtų nustatomas bazinį medicinos paslaugų paketas, privalomas visoms įstaigoms. Jei ji nurodytų kriterijų neatitiks, asmens sveikatos priežiūros įstaigai galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui. Tai reiškia, kad sudarius sutartį su kita įstaiga dalį paslaugų pacientas galėtų gauti ir kitoje savivaldybėje.
Portalas tv3.lt primena jau rašęs, kokie konkrečiai pokyčiai planuojami sveikatos įstaigų tinklui.
Skundžiasi, kad negirdi savivaldos nuogąstavimų
Visgi ne vienos sveikatos reformos grandies atstovams vis dar atrodo liekančių daugiau klausimų nei atsakymų. Skuodo rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas sveikatos klausimais Skirmantas Mockevičius pabrėžė, kad ruošiama reforma palies absoliučiai kiekvieną gyventoją, tačiau ministerija pro ausis praleidžia savivaldos argumentus dėl jos vystymo krypčių.
„Tiesą pasakius, nelabai „skaniai“ atrodė ministro dėliojami akcentai dėl pačios reformos. Nes tarsi yra raktiniai žodžiai, kad turi būti siekiama kokybės, saugumo ir prieinamumo. Tai diskusijose, kurios vyko savivaldybių lygyje, klausėme, ar dabar yra nekokybiškos paslaugos, ar nesaugios, ar neprieinamos?
Atsparos taškas, kurį nurodo ministerija, kad Lietuvoje yra per didelis hospitalizacijų, gydytojų skaičius ir netolygiai paskirstytas lovų užimtumas. Tai reiškia, sumažinkime ligoninėse lovas ir sumažės jų užimtumas. Tai panaikinkime viską, ir niekas neguls, skamba makabriškai, bet turbūt juk to nesiekiama“, – svarstė jis.
Kadangi deklaruojama, kad siekiama pagerinti visų žmonių sveikatą, jo manymu, tikslo reikia nuosekliai siekti, o ne išnaikinti viską ir tada žiūrėti, kaip bus.
„Mūsų siūlymai – darykime iš karto pilotines savivaldybes, jei viskas tinka, tai pritaikykime visai Lietuvai. O ne viską sugriaukime ir tada gyvensime kitaip. Dabar tarsi indukuojama, kad yra savivaldybių, kurios prieštarauja, o kurios sutinka. Tai gal tada mes viso tylėkime, nieko nekalbėkime?
Mes perduodame bendrą rajono nuomonę, kad yra prieštaraujama, o dabar išeina taip, kad tos, kurios neprieštarauja, iškart gaus finansavimą, tai kaip čia bus? Europiniai pinigai bus skirti tik „gerosioms“ savivaldybėms? Tai taip negalima“, – pažymėjo S. Mockevičius.
Nėra vieno kurpalio
Pašnekovo svarstymu, jei yra rajonų, kur dėl tam tikrų priežasčių nerandama gydytojų, tai, akivaizdu, kad ten nieko nebus, bet jei sistema sėkmingai veikia, kam tai griauti.
„Ir toks ministro pasimėgavimas, kad džiaugiuosi ir didžiuojuosi, tai gal nereikėtų to daryti, jei sakoma, kad, gerbiamas ministre, ne taip yra, klausykite mūsų, išgirskite. Sako, vėliau kalbėsime, tai po to bus vėlu“, – įspėjo Jurbarko meras.
„Europiniai pinigai bus skirti tik „gerosioms“ savivaldybėms? Tai taip negalima.“
Jis vylėsi, kad dar bus suprasta, jog jei regionas kalba, kalba ne šiaip.
„Buvo daugybė pasitarimų, didžiojoje dalyje jų dalyvavau, tai to pritarimo niekur nebuvo. O dabar tarsi nuleista, kad tik keletas savivaldybių priešinasi. Tai, visų pirma, ne kelios, antra, nesipriešina, o yra sunerimusios dėl to, kaip reforma juos palies. Nėra vieno kurpalio visiems, skirtingas dydis, skirtingi atstumai. Kaip galima padaryti vienodas taisykles, kurios greičiausiai niekam nedirbs?“ – svarstė savivaldybių asociacijos atstovas.
Nors ministerija nurodo, kad nenorinčios dalyvauti reformoje savivaldybės gali dirbti kaip dirbusios, S. Mockevičiaus manymu, tai reikštų tik tokių įstaigų pabaigą.
„Čia ciniškai skamba, kad galėsite nedalyvauti. Tada negausite finansavimo, kad tos savivaldybės uždus. Tai ar tikrai siekiame vienus dusinti ar tolygios plėtros?“ – sakė jis.
Paklaustas, ar apskritai tikintis, kad pavyks įgyvendinti reformą, meras nedaugžodžiavo: „Jei bus kalbama netiesa, dūmų uždangą paleidus galima daug pasiekti.“
„Nelabai kam rūpi, kad paslaugos pasiskirstytų tolygiai“
Entuziazmu kalbėdami apie reformą nespindėjo ir rajono gydymo įstaigų vadovai. Lietuvos ligoninių asociacijos (LLA) prezidentas, Anykščių rajono ligoninės vadovo Dalio Vaigino teigimu, akivaizdu, kad taip, kaip siūloma pertvarkyti tinklą, likti negali.
„Paprasčiausiai nelabai kam rūpi, kad tolygiai būtų paskleista tiek gydytojų, tiek sveikatos paslaugų teikimas šalyje. Man, kaip pacientui, gyvenančiam ne dideliame mieste, periferijoje, kiek skaudoka. Tie, kurie nedideliuose miestuose, jiems paslaugos nutolsta, nežiūrint to, kad mokesčiai turbūt nesiskiria.
Niekas nesako, kad kiekviename miestelyje ar parapijoje būtų ligoninė, kurioje būtų atliekamos aukštų technologijų reikalaujančios paslaugos, bet tai, ką galima teikti rajono sąlygomis ir kas iki šiol buvo teikiama, gaila, nė viena valdžia, kokia ji bebuvo, nedėjo pastangų, išskyrus galbūt vieną ministrą, nebandė paskleisti medikų tolygiau“, – konstatavo jis.
Pašnekovas neatmetė, kad reformos reikia, juolab palaipsniui ji ir vyko, kitas, jo manymu, klausimas, ar ji pasiekdavo užsibrėžtus tikslus.
„Bent jau trys etapai anksčiau buvo pertvarkų, jau neaišku, kelinta dabar bus. Ir tokie matymai ir dėlionės atbaido jaunus specialistus rinktis darbą neperspektyviose įstaigose ir likome prie to, ką turėjome, jei dabar kurie jaunesni neišvyko.
Kartais tenka girdėti, kodėl jūs neteikiate paslaugų, iš jūsų teritorijos išvažiuoja trečdalis ar pusė pacientų, tai čia lygiai kaip ir jei šokėjui sulaužytum kojas ir klaustum, kodėl jis nelaimi šokių konkurse“, – lygino D. Vaiginas.
Ligoninės vadovas pridūrė, kad, jo manymu, sveikatos priežiūra vis tik nėra vien verslo pagrindais grįsta veikla: „Tai lygiai kaip ir krašto apsauga, priešgaisrinio gelbėjimo, policija.“
Siūlo pirmiausia tvarkyti eiles
Anot D. Vaigino, jei ir dabar būtų tvarkomos eilės didelėse ligoninėse, poliklinikose, tai ir to pasipriešinimo gal tiek nebūtų.
„Visi rinktųsi, kur paslauga prieinamesnė ir gal kokybiškesnė. Bet sakyti, kad periferijoje paslaugos nekokybiškos, tai šventvagiška, čia ir medikai paruošti tų pačių universitetų, tobulinasi tuose pačiuose kursuose, technologijos atitinka keliamus reikalavimus.
Tai, ko dabar siekiama – koncentruoti, centralizuoti paslaugas, viena vertus, jei ten būtų žali koridoriai ir pacientai be vargo ten pakliūtų, tai viskas tvarkoje, natūraliai viskas įvyktų, nesikreiptų į periferijos ligonines, važiuotų tiesiai į didžiąsias, jei gautų ten pagalbą“, – kalbėjo jis.
Tuo metu, kaip pabrėžė LLA prezidentas, dabar pacientams gi tenka laukti milžiniškose eilėse. „Tai, įsivaizduokime, jei plūstels pacientų srautai iš periferijos, tie, kurie dalį paslaugų gauna vietoje, nemanau, kad pagerėtų prieinamumas ir miestų gyventojams“, – pastebėjo jis.
„Viskas vyksta buldozeriu“
Jam antrindamas Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos (LRLA) vadovas Vygantas Sudaris teigė abejojantis, ar pertvarka spręs šio „butelio kaklelio“ problemas.
„Kai reikia pabandyti pacientą persiųsti į kitą ligoninę ar kokį konsultantą surasti – tai neįmanoma. Ar ten bus proveržis, kad atsiras daugiau konsultantų ar vietų? Nemanau. mano galva, tada atsiras daugiau privačių įstaigų, kurios dalį žmonių „susiurbs“ pas save.
Pagerinti paslaugas, kad žmogui būtų geriau – kalbėkime apie srautą valdymą, kur tuos ligonius padėti, kaip sistemą supaprastinti dabartinėmis sąlygomis“, – aiškino jis.
„Man, kaip pacientui, gyvenančiam ne dideliame mieste, periferijoje, kiek skaudoka. Tie, kurie nedideliuose miestuose, jiems paslaugos nutolsta, nežiūrint to, kad mokesčiai turbūt nesiskiria.“
Pasak Pakruojo ligoninės vadovo, viskas dabar atrodo daroma skubotai, o prasmė ne iki galo aiški.
„Matau, kad viskas gražiai vyksta buldozeriu, daug atsakymų neturime, kai kurie dalykai nėra gerai suprantami. Bet valdžia nuo dievo, mes – nuo valdžios, tai jiems galbūt gerai matyti...
Galbūt viskas bus gerai, bet turime įvairių nerimų, kaip ir dėl reanimacijos-intensyvios terapijos paslaugų aprašo, koks jis turi būti, dienos chirurgijos centralizavimo. Jei Lietuva turi vieną iš mažiausių privalomojo sveikatos draudimo biudžetų, nežinau, kaip tuos rodiklius pasieks“, – komentavo jis.
„Pilkoji zona“ – įstaigų jungimasis
V. Sudaris tikino, kad savaime reforma nėra visiškas blogis, sistemoje yra keistinų dalykų. Tačiau kartu jis neslėpė, kad numatomi pakeitimai kirs labiausiai pažeidžiamoms – mažosioms rajono ligoninėms.
„Galiu kalbėti už savo lygio ligonines, rajonines įstaigas, kurios yra labai ką redukavusi, įdėjo daug darbo. O tai, kad nuo Semaškos modelio perėjus prie draudiminė medicinos, vadinamojo Bismarko modelio, atskyrus pirminį lygį nuo antrinio, modelis nuolat buvo redukuojamas ir mažinamas, visas paslaugų spektras, įkainiai buvo generuojami didžiausioms įstaigoms, tai čia nėra ko slėpti“, – kalbėjo jis.
Kaip didžiausią pertvarkos „pilkąją zoną“ jis įvardijo jungimąsi į sveikatos centrus ar kitus darinius „Čia yra pilkoji zona – kas, kur ir su kuo galėtų jungtis, už kiek ir kam iš viso to reikia. Kalbu apie savo lygio ligonines, ne apie tas, kur yra traumatologija, chirurgija, akušerija, ten kiti pokyčiai vyksta, bet jie lyg kažką uždarę išlieka.
Bet tos ligoninės mūsų lygio sujungiam centrus, sako, paslaugos išliks tos pačios, pinigų kiekis nesikeis, tikrai nepadidės, o gali tik sumažėti. Žmogui lyg ir niekas nesikeičia, tai klausimas – kam čia draskyti ir daryti? Kalba apie vadybą, atvejo vadybininkus, bet mes vietoje tai savo pacientus susitvarkome. O sistemą išdraskyti labai lengva“, – įspėjo LRLA vadovas.
Be to, jis pridūrė, kad tokie valdžios užmojai atrodo kiek veidmainiški: „Kad taip masiškai viską suvelti, dar kovido kontekste... Tai eikit patys ir guldykitės kovido ligonius, ko mes turime stengtis, jei blogai gydome ir nieko neišmanome.... Tai užsidarykit, tai plėskit lovas ir priimkit kovidus, tai šioks toks kartėlis medikų širdyse nusėda. Jaučia žmonės, kad esame patrankų mėsa ir tik prabalsuoti per rinkimus reikalingi“, – nusivylimo neslėpė V. Sudaris.
Būtinas dialogas su pačiais medikais
Ką mano apie planuojamą pertvarką, paklausėme ir Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos pirmininko Karolio Kilčausko. Jis teigė, kad jaunieji medikai šiems pokyčiams vienareikšmiškai pritaria, mat jie jau laukiami ne vieną dešimtmetį.
„Smagu, kad atsiranda politinės valios ir į rinkimus buvo einama žadant, kad pagaliau bus tvarkomas sveikatos priežiūros tinklas. Tie dalykai, kurie įvardijami viešai, atrodo gerai. Keletas elementų, kurie minimi apie visuomenės sveikatos centrus, kaip tai konkrečiai konvertuosis į apčiuopiamą darbą, tai ir mums iki galo nėra aišku, bet apie panašius elementus yra diskutuojama ir Vakarų valstybėse, kurios norėtų panašių pokyčių. Negaliu pasakyti, ar tai yra tas pats, bet kad tai būtų moderni sistema, kol kas, panašu, kad taip yra“, – teigė skubiosios pagalbos gydytojas rezidentas.
Visgi pašnekovas atkreipė dėmesį, kad akivaizdžiai stokojama dialogo apie pokyčius su pačia medikų bendruomene.
„Yra tik daugiau diskusijos su savivalda ir ligoninių vadovais, o kadangi tai yra labai didelis pokytis visoje sveikatos priežiūros sistemoje, tam, kad jis pavyktų, trūksta advokatavimo pačioje visuomenėje – nevyriausybinių organizacijų atstovų, bendruomenės lyderių, kad galėtų paprastai išaiškinti, kas laukia tiek patiems medikams, tiek pacientams“, – pažymėjo K. Kilčauskas.
Mato aiškesnę perspektyvą jauniems gydytojams
Pašnekovas pabrėžė, kad protingai atlikta pertvarka dalį jaunų specialistų galėtų padėti persigalvoti nuo emigracijos.
„Aiškumas sisteminiame lygmenyje, kur kokių specialistų reikia, tai vienas didelis pliusas, nes jaunas gydytojas gali planuotis karjerą, kur yra jo specialybės perspektyvos. Visgi yra ne tik svarbu gauti paslaugą, bet ir gauti ją kokybišką. Ir ta kokybė labai dažnai yra susieta su kompetencija, kuriai reikia praktikos. Galime turėti kiekvienoje ligoninėje po kardiochirurgą, bet ar tikrai ten žmonės norės operuotis, kur neturės pacientų srautų. Apskritai visas pasaulis juda link specializacijos, ir mes judame to link“, – kalbėjo JGA atstovas.
Jis sutiko, kad vis dar liekant nežinomųjų, kaip tinklas atrodys, pačius medikus lydi nerimas dėl perspektyvos.
„Kas susiję sveikatos priežiūros įstaigų reorganizacija ir reformomis, visame Vakarų pasaulyje tam ypač svarbus medikų bendruomenės pritarimas.“
„Bet su tokiu neaišku gyvename kokių 20 metų, nes skandinavai, išorės ekspertai dar prieš tiek laiko buvo paruošę reformą, bet ji buvo padėta į stalčių ir taip gyvename, kai neaišku, kada, ar bus ta reforma“, – priminė jis.
Paklaustas, ar ir šįkart negali nutikti panašiai, pašnekovas kaip svarbiausią „kortą“ čia vėlgi nurodė sutarimą su pačia medikų bendruomene.
„Viskas priklausys nuo politinės valios. Ir praėjusią kadenciją buvo galima pradėti įgyvendinti reformą, bet politinės valios pritrūko prezidentei vetavus pataisas. Dabar aspektas, kad neaišku, kaip korta iškris, nes, kas susiję sveikatos priežiūros įstaigų reorganizacija ir reformomis, visame Vakarų pasaulyje tam ypač svarbus medikų bendruomenės pritarimas. Tai kol nėra tiesioginio dialogo, kol kas neaišku, kaip bus, nes bendruomenė nėra kol kas įtraukta, tai nežinau, ar ji leis, ar neleis tam vykti“, – konstatavo K. Kilčauskas.
SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų. Numatoma, kad pertvarka turėtų paliesti visas 60 savivaldybių ir trukti penkerius metus.
