Latvijos vyriausybės sprendimas dėl būtinosios karinės tarnybos atsisakymo turėtų tapti pavyzdžiu Lietuvai, teigia opozicinės Liberalų ir centro frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis.
"Mes sveikiname tokį kaimynų sprendimą ir tikimės, jog mūsų Vyriausybė taip pat imsis rimtai svarstyti šį klausimą", - cituojamas E.Masiulis ketvirtadienį išplatintame partijos pranešime.
Anot jo, Liberalų ir centro sąjunga sieks, kad nuostata dėl šauktinių kariuomenės atsisakymo būtų įrašyta parlamentinių partijų susitarime dėl šalies gynybos politikos ir išlaidų krašto apsaugai, kurį ketinama pasirašyti rudenį. Šiame dokumente ketinama iki 2008 metų pratęsti įsipareigojimą kasmet krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Parlamentaro teigimu, Latvijos apsisprendimas atsisakyti šauktinių kariuomenės paneigia kai kurių Lietuvos politikų teiginius, kad profesionalioji kariuomenė yra brangesnė už šauktinių, nes Latvija krašto apsaugai skiria mažiau lėšų nei Lietuva."Liberalai jau seniai pasisakė už būtinybę atsisakyti būtinosios karinės tarnybos, kuri, kaip pripažįsta NATO vadovai, nėra efektyvi pasikeitus geopolitinei padėčiai pasaulyje ir pagrindiniu civilizuotų valstybių ir žmonijos saugumo priešu tapus terorizmui", - teigia opozicinės frakcijos seniūnas.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sekretorius Povilas Malakauskas, BNS komentuodamas šią savaitę Latvijos vyriausybės priimtą sprendimą pritarti atsisakymui būtinosios karinės tarnybos ir pereiti prie profesionalios kariuomenės, teigė, kad dėl perėjimo nuo šauktinių prie profesionalios kariuomenės turi apsispręsti politikai.
Anot P.Malakausko, perėjimas prie profesionalios kariuomenės nulemtas keleto priežasčių, iš kurių esminės - Europoje pasikeitus geopolitinei situacijai, pastebima armijų mažėjimo tendencija, kariai turi vykdyti aukštesnio technologijų lygio užduotis, taip pat didėja kariuomenės parengties lygis, kuris reikalauja, kad NATO pajėgos būtų pasiruošusios vykdyti kovines užduotis per kelias dienas.Be to, kariai vis dažniau dalyvauja ne tik taikos palaikymo, bet ir kovinėse operacijose.
Seimas birželį priėmė įstatymą, numatantį laipsnišką kariuomenės, taip pat - ir šauktinių, mažinimą ir kitus ginkluotųjų pajėgų struktūros pakeitimus 2003 - 2008 metais.
2003 metais bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius sieks 22 tūkst. karių. Iš šio skaičiaus profesinės karo tarnybos karių bus iki 8,1 tūkst., o privalomosios pradinės karo tarnybos karių - 4,5 tūkstančio.
Iki 2008 metų bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius turėtų sumažėti iki 17 tūkstančių. Ruošiamasi, kad profesinės karo tarnybos karių 2008 metais bus iki 8,3 tūkst., o šauktinių - sumažės iki 2 tūkstančių. Kariuomenė savo dydžiu mažės, tačiau profesionalų, nors ir nežymiai, daugės.
Būtinosios karinės tarnybos jau atsisakė arba svarsto šią galimybę tokios NATO šalys, kaip JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Nyderlandai, Prancūzija, Belgija, Ispanija, Vengrija. Kitais metais prie profesionalios armijos ketina pereiti Italija ir Čekija.Tarp pakviestųjų į NATO šalių būtinoji karinė tarnyba tebėra Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Bulgarijoje, jos jau atsisakė Slovėnija, Slovakija ir Rumunija.
NATO valstybės Vokietija ir Danija neplanuoja atsisakyti būtinosios karinės tarnybos. Atsisakyti šauktinių nežada ir neutraliteto politikos besilaikantys švedai bei suomiai.
BNS
