Latvijos ir Rusijos ministrai pirmininkai Aigaras Kalvytis ir Michailas Fradkovas antradienį Maskvoje pasirašė istorinę Latvijos ir Rusijos sienos sutartį.
Sutartis buvo pasirašyta 13 val. 11 min. Maskvos laiku po abiejų šalių premjerų derybų, trukusių pusę valandos ilgiau nei buvo numatyta.
Po sutarties pasirašymo M.Fradkovas sakė, kad sutartis atitinka abiejų valstybių nacionalinius interesus ir "skatins pasitikėjimą bei supratimą taip pat ir visoje Europoje".
"Ji padeda tašką vienu probleminių klausimų", - pažymėjo Rusijos premjeras.
Sutarties pasirašymas bus veiksminga paskata išspręsti ir kitus valstybių tarpusavio santykių klausimus, pažymėjo jis. "Svarbu atsižvelgti į vieni kitų interesus", - sakė M.Fradkovas.
Kaip pabrėžė Rusijos vyriausybės vadovas, pasirašydamos sutartį valstybės patvirtina pasiryžimą pasitikėti viena kita. Ir šįkart neapsieita neužsiminus apie tėvynainius - M.Fradkovas sakė, jog šis klausimas nebus išbrauktas iš darbotvarkės, pridurdamas, kad situacija neperžengia tarptautinių rekomendacijų ribų.
Į žurnalistų klausimą, ką sutarties pasirašymas reikš ekonominėje plotmėje, M.Fradkovas atsakė, kad jis tam tikra prasme simbolinis ir "duoda pagrindą išspręsti daugelį kitų klausimų".
"Klausimai - nuo dujų saugyklų iki šprotų", - sakė jis.
A.Kalvytis po pasirašymo ceremonijos taip pat pažymėjo, kad šis žingsnis leidžia pradėti bendradarbiauti jau konkrečiais klausimais, tokiais kaip dvigubas apmokestinimas ir kiti.
Pasienio sutartį sudaro pati sutartis, sienos aprašymas ir sienos nustatyto žemėlapiai. Jos pasirašymas reiškia, kad abi šalys neturi teritorinių pretenzijų viena kitai.
Latvijoje nuomonės dėl sienos sutarties su Rusija pasirašymo išsiskyrė. Tautiškai nusiteikusios jėgos priekaištauja A.Kalvyčio vyriausybei, kad ji atidavė Rusijai Abrenę, o valdančioji koalicija įsitikinusi, kad neįmanoma susigrąžinti šios Latvijos teritorijos ir kad pasirašius sienos sutartį ,prasideda nauja era santykiuose su Rusijai.
Prieš dešimt metų sienos sutartis buvo parafuota po daugiau kaip pusantrų metų trukusių derybų dėl sienos, kuriose pažangos buvo pasiekta tik tada, kai Latvija atsisakė reikalavimo įtraukti į sutartį nuorodą į 1920 metų taikos sutartį.
2005 metų gegužę Rusija atsisakė pasirašyti sienos sutartį su Ryga, nes Latvijos vyriausybė vienašališkai prijungė prie jos deklaraciją su nuoroda į 1920 metų Latvijos ir Rusijos taikos sutartį, pagal kurią Latvijai atitenka Abrenė ir šeši aplinkiniai valsčiai, kurie dabar yra Pskovo srities Pytalovo rajono teritorija.
Maskva šioje nuorodoje įžvelgė galimas teritorines pretenzijas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tada net pasakė, kad Latvija greičiau gaus nugaišusio asilo ausis nei Pytalovą.
1 294 kv. km ploto rajonas, kurį latviai vadina Abrene, iki Antrojo pasaulinio karo buvo Latvijos teritorija, bet Maskvai aneksavus Baltijos valstybes, tapo sovietinės Rusijos dalimi.
Po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais Latvijos 276 km ilgio siena su Rusija tapo rytine visos Bendrijos siena.
