Latvijos eksministras Artis Pabrikas teigia, kad jam nesuprantamas jo šalies Užsienio reikalų ministerijos neapibrėžtas požiūris į Lietuvos keliamus reikalavimus Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandatui.
„Man ne visiškai aišku, kodėl Latvija negalėtų palaikyti lietuvių reikalavimų. Neaišku, kaip formuojasi Latvijos pozicija. Mums reikia palaikyti glaudų ryšį su Lietuva ir palaikyti Vilniuje pasiektą susitarimą“, - BNS sakė parlamentinės užsienio reikalų komisijos narys, buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas.
Pažymėjęs, kad tokia pozicija gali „įskelti plyšį“ Rygos ir Vilniaus santykiuose ir kad Latvija nebuvo solidari, A.Pabrikas kartu pridūrė nenorintis „iškart peikti savo šalies URM“.
Dabartinis Latvijos UR ministras Maris Riekstinis anksčiau teigė, jog norint patvirtinti ES ir Rusijos derybų mandatą įmanoma pasiekti kompromisą.
Jis pareiškė, kad klausimai, kuriuos Lietuva kelia ES ir Rusijos derybinei pozicijai svarbūs ir Latvijai bei ES, tačiau pridūrė, jog jo požiūriu šiuos klausimus būtina spręsti derybų būdu.
„Latvija dirbs su Lietuva ir kitomis ES šalimis, kad būtų pasiektas kompromisas patvirtinant ES ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandatą“, - kalbėjo M.Riekstinis.
Balandžio pabaigoje Lietuva blokavo derybų su Rusija pradžią, pasiūlydama prie derybų mandato keturias deklaracijas - dėl Lietuvai nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
Praėjusią savaitę Vilniuje susitikime Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir šį pusmetį ES pirmininkaujančios Slovėnijos UR ministrai sutarė, kad į derybas su Rusija bus įtraukti Lietuvos iškelti klausimai, tačiau antradienį ES šalių ambasadorių susitikime šiam susitarimui pritarta nebuvo. Diskusijas ambasadoriai numato tęsti kitą savaitę.
ES siekia derybas su Rusija pradėti birželį pabaigoje.
