Kas sutiks atsisėsti į finansinę bedugnę skriejančios Latvijos ministro pirmininko kėdėn? Kol kas norinčiųjų nedaug. Ir nenuostabu, mat situacija šalyje nepavydėtina - ekonominės prognozės nieko gero jai nežada, bedarbių gretos didėja, o latvių nepasitenkinimas valdžia auga.
Šiltas postas nevilioja
Viena sunkiausiai pasaulio finansų krizės padarinius išgyvenanti Latvija atsidūrė tarpuvaldyje - kol praėjusį penktadienį atsistatydinęs premjeras Ivaras Guodmanis formaliai vykdo Vyriausybės vadovo pareigos, nuo jo nusisukę koalicijos partneriai ir opozicija derasi dėl naujos valdančiosios daugumos.
Tačiau šalyje tvyranti politinė sumaištis ir nežinomybė net patyrusius Latvijos politologus bei apžvalgininkus verčia griebtis už galvos - aiškaus favorito į atsilaisvinusią premjero kėdę nematyti. Latvijos viešojoje erdvėje minimos apie 10 galimų kandidatų pavardžių.
Apžvalgininkai pastebi, kad partijų ir atskirų politikų siūlomi kandidatai premjero pareigoms eiti nedega noru užimti Vyriausybės vadovo kabinetą. „Kas šiandien taps ministru pirmininku ir paaukos save ir savo partiją ant ekonomikos krizės aukuro?“ - klausia šalies apžvalgininkai.
Politologai ir dauguma latvių patys žino atsakymą į šį klausimą. „Niekas nenori vadovauti Vyriausybei, nes Latvijos ekonominė situacija dar blogės. Politikui užimti premjero postą dabar reiškia prarasti žmonių pasitikėjimą. Be to, liepos mėnesį vyks savivaldybės ir Europos Parlamento rinkimai“, - teigė sociologas, tyrimų bendrovės „Latvijas fakti“ direktorius Aigaras Freimanis.
Rusų bankininko ambicijos
Kaip anekdotą latviai perpasakoja pasirodžiusią žinią apie Rusijos banko „Alfa bank“ prezidento Piotro Aveno pasirengimą tapti Latvijos premjeru. Pasak banko valdybos pirmininko patarėjo Aleksandro Gafino, P.Avenas pasirengęs prisiimti atsakomybę ir išvesti Latviją iš finansinės krizės, jeigu jam būtų pasiūlyta tapti premjeru.
A.Gafinas įsitikinęs: „Alfa bank“ prezidentas būtų idealus premjeras, nes turi didelę valdymo patirtį.
P.Avenas yra vienas turtingiausių Rusijos žmonių - jo asmeninis turtas vertinamas nuo 3,6 iki 5 mlrd. dolerių. Tad, pasak A.Gafino, vargu ar P.Avenas bus suinteresuotas imti kyšius savo interesų labui.
54-uosius metus einančio P.Aveno senelis buvo latvių šaulys. Maskvoje gimęs P.Avenas 1991-1992 m. ėjo Rusijos užsienio ekonomikos ministro pareigas. Nepaisant „stulbinančios P.Aveno patirties“, dauguma latvių į premjerą iš Rusijos žiūri kaip į juokingą išdaigą, mat bankininkas net neturi Latvijos pilietybės.
Latviai turi savo lyderę
Pasak Latvijos politikos ekspertų, geriausias galimybes tapti premjeru turi Liaudies partijos kandidatai: užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis, savivaldybių ir regionų vystymosi ministras Edgaras Balanas ir buvęs finansų ministras Oskaras Spurdzinis.
Partija „Naujas laikas“ į premjerus siūlo Latvijos valstybės kontrolierę Inguną Sudrabą, tačiau ji pareiškė nesitaikanti į šias pareigas. „Nenoriu būti Vyriausybės vadove. Manau, nepartinis premjeras negali efektyviai vadovauti Ministrų kabinetui, nes jis neturės politinės paramos“, - įsitikinusi I.Sudraba.
Nepavykus įkalbėti I.Sudrabos, „Naujasis laikas“ vakar pasiūlė dar vieną kandidatą - Europos parlamentarą Valdį Dombrovskį. Tačiau kai kurie šalies politikai sukilo prieš jo kandidatūrą teigdami, kad Briuselyje sėdintis V.Dombrovskis „nepakankamai įsigilinęs į Latvijoje vykstančius procesus“.
Analitikai neatmeta, kad I.Guodmanis dar sugrįš į premjero postą suformavus naują valdančiąją daugumą.
Tuo tarpu latviai vadovavimą Vyriausybei norėtų perduoti į patyrusių politikių rankas. Tai parodė savaitgalį atliktos viešosios nuomonės apklausos. Pagal jas, 20,4 proc. premjere norėtų matyti Latvijos valstybės kontrolierę Inguną Sudrabą, 12,7 - buvusią šalies vadovę Vairą Vykę-Freibergą. Tarp šių dviejų moterų įsitaisė vienas turtingiausių šalies žmonių Ventspilio meras Aivaras Lembergas (18 proc.).
Tačiau kol kas neaišku ne tik kas vadovaus Vyriausybei, bet ir kas apskritai eis į valdančiąją daugumą. Liaudies partijos pirmininkas Marekas Seglinis ragina į naują valdančiąją daugumą įtraukti buvusias politines jėgas. „Koalicijoje būtinos permainos. Norėčiau matyti kompaktiškesnę koaliciją ir naujus vaidus valdančiojoje daugumoje“, - pareiškė M.Seglinis.
