Rusijos užsienio reiklų ministerijos atstovas Konstantinas Dolgovas praėjusį savaitgalį rusų „tautiečių“ konferencijoje Rygoje pareiškė, kad jų teisių užtikrinimas yra viena iš prioritetinių Rusijos krypčių, kuria „mes dirbsime aktyviai ir veržliai“. Rusija nesiruošia taikytis su „šliaužiančiu išpuoliu prieš rusų kalbą, kurį mes stebime Baltijos šalyse“, netoleruotini „masiniai nepiliečiai“, o taip pat „nacistinių nusikaltėlių“ paradais. Visa tai gali privesti prie „toli siekiančių liūdnų pasekmių“, pagrasino K. Dolgovas.
Rusijos pareiškimus apie „žmogaus teisių pažeidimus“ Baltijos šalyse mes reguliariai girdėjome vos ne nuo nepriklausomybės paskelbimo pradžios. Tačiau aplinkos fonas šiuo metu visai kitoks. Iki šiol „žmogaus teisių pažeidimai“ Rusijai buvo labiau įrankis tarptautiniam spaudimui. Dabar gi tai tapo pretekstu panaudoti karinę jėgą. Karą Ukrainoje taip pat kūrė ir skatino Kremliaus propaganda, skelbianti apie nacizmo atgimimą ir rusakalbių priespaudą.
Dėl tų pačių priežasčių pareiškimo akcentai jau kiti. Iki šiol Rusija iš „Europos“ reikalavo, kad ši atvestų Baltijos šalis į protą. Dabar jau žada savarankiškai „išspręsti problemą“, kuri Europos Sąjungoje tiek „apleista“, kad ten vyksta „grubūs“ žmogaus teisių pažeidimai, tačiau Briuselis jų neįveikia, vietoje to kritikuoja „trečiąsias“, arba „civilizuotas“ šalis.
Įkyrus Ukrainos pavyzdžio minėjimas – tai aiškus signalas to, kad ir Baltijos šalių suverenitetas Kremliui yra mažiau svarbus už geopolitinę beprasmybę, kurią jie vadina „rusų pasauliu“, „kurio ištisi segmentai ir toliau susiduria su rimtomis problemomis užsitikrinant savo teisėtus interesus“.
Rugsėjo pradžioje pagrobus Estijos saugumo pareigūną ir atnaujinę teisinį persekiojimą prieš Sovietų kariuomenėje atsisakiusius lietuvius, mes spėliojome, kokių provokacijų reiktų laukti Latvijoje. Dabar mus pagerbė – Ryga pasirinkta tribūna, iš kurios buvo pranešta, kad ir Baltijos šalis Rusija laiko savo pasaulio dalimi. Nėra jokių abejonių, kad veiksmų dar sulauksime.
K. Dolgovo kelionė į Rygą likus trims savaitėms iki rinkimų – tai taip pat ženklas vietos radikalioms prokremliškoms organizacijomis, kurių veikla, kaip jis pažymėjo, „šiuolaikiniame tarptautinių įvykių etape įgauną didesnę vertę“.
Ypač stipriai ši vertė, akivaizdu, išaugs po rinkimų į Seimą, kuriuose Kremliaus favoritais laikomi Nilo Ušakovo „Santarvės centras“, kuri turi susitarimą su V. Putino partija „Jedinaja Rossija“, o ne Latvijos rusų sąjunga, kurie vasarą sudarė bendradarbiavimo sutartį su taip vadinamu Krymo premjeru Sergejumi Aksionovu ir jo partija „Russkoje jedinstvo“ ir iškart savo laikraštyje prilygino Latgalą Krymui.
Rygos meras N. Ušakovas į Maskvą keliavo ne maldauti leidimo pardavinėti latviškus šprotus, o gauti Kremliaus palaiminimą būti favoritu ir šiuose rinkimuose. Ir gavo jį – politikui audienciją suteikė pats Rusijos vyriausybės vadas Dmitrijus Medvedevas ir pravoslavų bažnyčios patriarchas Kirilas. Tuo pat metu „Santarvės centro“ frankcijos pirmininkas Seime Janis Urbanovičius perspėjo, kad būtent jų partija garantuoja Rygoje stabilumą, o „išsprogdinti situaciją Latvijoje labai paprasta“, teigė politikas interviu „IR“.
Tiems, kurie gali sukelti sprogimą, akivaizdu, liepė kol kas nenaudoti „Santarvės“ tylos Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu, kad pabandytų iš jų atimti promaskvietiškai nusiteikusių radikalių rinkėjų balsus. Tačiau K. Dolgovo vizitas ir jo pasisakymas yra aiškus signalas: greitai išauš ir jūsų valanda! T. Ždanok, Latvijos rusų aljanso lyderei, daugiau nereikės pergyventi, kad ją, tikrąją idėjinės „rusų civilizacijos“ atstovę, meta per patį vardan įvairių konjuktūros prisiplakėlių.
„Santarvė“ ir po šių rinkimų, netgi su Ingunos Sudrabos palaikymu, nebus Latvijos vyriausybėje. Kremliaus remtas ir devynerius metus vystytas politinis projektas „gyvenkime draugiškai“ prarado aktualumą. Šiuo metu jų išorinės politikos pagrindinis instrumentas – gerai ginkluoti „žalieji žmogeliukai“.
Latvijoje rusų agresija tokiu pačiu būdu, kaip ir Ukrainoje, vargu ar galėtų pasikartoti. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai paskelbė, kad tokius teroristus paprasčiausiai sušaudys. O NATO generolas Philipas Breedlove'as perspėjo Rusiją, kad „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymas Baltijos šalyse bus laikomas NATO puolimu ir karo pradžia.
Baltijos šalyse Rusija kovos kitais metodais. Bus labiau pridengtos provokacijos, Maskvos arsenale tam yra, kaip žinome iš istorijos, ir pasikėsinimai, ir teroro aktai, kurių vykdytojai nesigiria prieš televizijos kameras, ir, be abejonės, – korumpuotų politikų išnaudojimas. Išvengti to – spec. tarnybų darbas, kurias Rusija, be jokios abejonės, stengsis visais įmanomais būdais diskredituoti, kaip ir ypač neparankių politikų bylas.
Šiame nepaskelbtame kare nereikia veltis į diskusijas „apie žmogaus teises“ su Kremliaus siųstais atstovais, jomis Maskva vis dar stengiasi pridengti savo planus. Geroji naujiena yra ta, kad Kremliaus melų apie „žmogaus teisių pažeidimus“ Baltijos šalyse daugiau nebeklauso Latvijos sąjungininkai. Blogoji naujiena – Kremliui tai daugiau neberūpi.
