Edvardas Špokas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Dėl vakarykščio išpuolio Paryžiuje Latvijai, oficialiai pusmečiui perėmusiai pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, pačią pirmą dieną tenka keisti prioritetus. Europos Komisija ir Latvijos premjerė žada aktyviau kovoti su terorizmu ir ekstremizmu. Latviai pripažįsta, kad pirmininkavimas bus pilnas iššūkių dėl ekonominių problemų ir geopolitinės padėties.
Europos Komisijos ir pirmininkavimą Bendrijos tarybai pradėjusios Latvijos vyriausybės susitikimas prasidėjo Tylos minute, skirta pagerbti žuvusius per išpuolį Prancūzijoje. Panašu, kad Rygos formuota Bendrijos darbotvarkė keisis jau nuo pirmųjų pirmininkavimo dienų.
„Aptarėme daugybę priemonių, kurių reikia imtis europiniu lygiu. Užtikrinu, kad atsakingi ministrai imsis šių klausimų. Ir Komisija koordinuos atsakingų institucijų darbą kiekvienoje šalyje narėje. Reikia imtis veiksmų, kad išvengtume terorizmo“, – sakė Latvijos premjerė Laimdota Straujuma.
„Ateinančiomis savaitėmis Komisija pristatys atnaujintą kovos su rasizmu programą. Reikia užtikrinti, kad nacionalinės priemonės būtų efektyvesnės, reikia aktyvesnių prevencijos priemonių. Peržiūrėsime ir Šengeno sistemą, kaip ją būtų galima patobulinti“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris.
Pagerbiant išpuolio aukas Prancūzijoje, Rygoje iki pusės stiebo nuleistos ir vėliavos. Būtent saugumas, matyt, taps prioritetine Latvijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai tema. Ryga jau anksčiau žadėjo keisti Europos saugumo strategiją, esą dabartinė, kuri grindžiama stabilumu ir taika prie rytinių ES sienų, pasak Latvijos užsienio reikalų ministro, jau yra pasenusi ir atgyvenusi.
Iššūkis Latvijos laukia ir dėl sankcijų Rusijai. Pavasarį dalis jų baigiasi, Bendrijai reikės apsispręsti, ar jas pratęsti, ar švelninti toną.
Penktadienį Latvijos diplomatijos vadovas išvyksta į Kijevą, po to – į Maskvą. Apie pozityvius signalus iš Rusijos Bendrijos diplomatijos vadovė kalbėjo labai atsargiai.
„Galiu pasakyti, kad iš Rusijos pusės kai kurių labai nedidelių pozityvių signalų yra. Aišku viena, kad padėtis Rytų Ukrainoje yra daug geresnė, nei buvo. Ir, kaip sako patys ukrainiečiai, yra, nors ir riboto, tačiau svarbaus bendradarbiavimo“, – teigė ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini.
Europos Komisija paskelbė Ukrainai skirsianti dar kone 2 mlrd. eurų pagalbos paketą. Pasak Latvijos diplomatijos vadovo, visai Rytų partnerystei reikia įpūsti naujos ugnies, tad kalbama ir apie galimą ekonominių meduolių siūlymą Baltarusijai.
Ugnies įpūsti Latvija nori ir Europos ekonomikai. Svarbiausiu laikomas susitarimas dėl Europos Komisijos siūlomo investicijų skatinimo plano. Tačiau Latvijos ekonomistai sako, kad ir čia nebus lengva.
„Tai didelis iššūkis, nes daug suinteresuotų pusių – šalys narės, verslas, privatūs investuotojai. Latvija – sąlyginai nedidelė šalis, kur nėra tokios didelės finansų rinkos, kaip Vokietijoje ar Skandinavijoje. Taip pat Latvijoje nėra tiek daug finansų specialistų ir analitikų“, – tvirtina ekonomikos ekspertas Martinas Zemitis.
Latvijos pirmininkavimo karuselė įsibėgėja ir šalies analitikai pripažįsta, kad reiks nemažai pastangų jai suvaldyti.
