Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius Seime pareiškė, jog numatomas Latvijai išduoti buvęs sovietų milicijos specialaus būrio OMON narys Igoris Gorbanas nedalyvavo žudant Lietuvos pareigūnus Medininkų pasienio poste 1991 metais.
"Atlikus tyrimą nustatyta, jog I. Gorbanas nužudymo metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir Lietuvos pareigūnų nužudyme nedalyvavo", - iš Seimo tribūnos pareiškė generalinis prokuroras.
Jis taip pat paneigė, jog po sunkaus sužeidimo išgyvenęs vienintelis Medininkų žudynių liudininkas Tomas Šernas atpažino I. Gorbaną kaip vieną iš žudynių dalyvių.
Pats T. Šernas interviu televizijai teigė per akistatą atpažinęs I. Gorbaną.
"Jis vienas iš tų, vienas žmogus, kurį aš realiai mačiau, kuris prabėgo visų pirma per apšviestą aikštelę. Labai lengva jį atsiminti iš tipiško kūno sudėjimo, tipiško savotiško ėjimo, bėgimo. Jo veido bruožai buvo tokie patys. Yra žmonių, kurie nesikeičia. Jis vienas iš jų. Taip pat jisai šaudė", - LNK televizijai sakė vienintelis gyvas likęs žudynių liudininkas.
Tačiau A. Klimavičius Seime pareiškė, jog surengus atpažinimo procedūrą T. Šernas savo parašu negalėjo patvirtinti, jog I. Gorbanas tikrai dalyvavo žudynėse.
"Perskaitęs atpažinimo protokolą pareiškiu, kad negaliu savo parašu patvirtinti, jog šis asmuo dalyvavo žudynėse, tačiau jis labai panašus į vieną iš dalyvavusiųjų", - citavo T. Šerno žodžius A. Klimavičius.
"Tai yra daugiau negu nieko, bet, palyginę su kitais įrodymais, mes negalime laikyti asmens suimto. Byloje yra ir svaresnių, ir patikimesnių įrodymų, kurie prieštarauja šiam daliniam atpažinimui", - sakė A. Klimavičius.
A. Klimavičius teigė, jog I. Gorbanui Vilniuje buvo numatyta kita užduotis, tačiau jis joje taip pat nedalyvavo.
Pasak generalinio prokuroro, I. Gorbanas turėtų būti perduotas Latvijai iki birželio 10 dienos. Latvijoje jam yra pateikti kaltinimai įvykdžius valstybinius nusikaltimus.
Interpolo ieškomas I. Gorbanas pernai buvo sulaikytas pasienyje su Kaliningrado sritimi.
Lietuvos teismas buvo leidęs jį suimti iki birželio 21 dienos, tačiau dar gegužės pabaigoje prokuratūros prašymu suėmimą panaikino, atverdamas kelią jo išdavimui Latvijai.
Žiniasklaidos pranešimai apie sprendimą perduoti Latvijai buvusį sovietų smogiką, kurį esą atpažino vienintelis žudynių liudininkas, sukėlė T. Šerno ir politikų pasipiktinimą.
Tiriant bylą buvo nustatyta, kad 1991 metų naktį iš liepos 30-osios į 31-ąją septynis Lietuvos muitininkus ir policininkus nušovė ir vieną sunkiai sužeidė būtent sovietų OMON būrio smogikai.
"Aš galiu garantuoti, jog mes padarysime viską, kas įmanoma, ir prašome jūsų pasitikėjimo", - sakė A. Klimavičius, paklaustas, ar Medininkų žudynių byla bus perduota teismui.
Jo teigimu, yra žinomos žudynėse dalyvavusių asmenų pavardės, tačiau nė vieno jų šiuo metu nėra Lietuvoje.
Parlamente generalinis prokuroras apgailestavo dėl nepasitikėjimo prokuratūra, o parlamentarai piktinosi prokurorų nepagarba Medininkų žudynių liudininkui T. Šernui.
Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Kliunka interviu LNK suabejojo, arpraėjus tiek metų T. Šernas galėjo atpažinti žudynių dalyvį.
"Jūs ten su tuo Šernu galite guostis ar ne, bet jeigu man peršautų galvą ir aš būčiau invalidas kelintos grupės, gulėčiau komos būsenos be sąmonės ir man po 10 metų kažką parodytų, gal pataikyčiau, gal ir ne", - LNK televizijai sakė A. Kliunka.
A. Klimavičius Seime pripažino, jog A. Kliunka kalbėjo "šiek tiek impulsyviai ir netinkamai", bet teigė neturįs pagrindo jam taikyti drausminių nuobaudų.
"Šiandien atėjęs į darbą A. Kliunka atsiprašė visų prokurorų ir manęs, kad pašnekėjo, kaip susipykęs su uošve", - pridūrė generalinis prokuroras.
"Aš galiu asmeniškai atsiprašyti ir Tomo Šerno, ir jūsų frakcijos už tai, kad sukėlėme nemalonių emocijų, tačiau negalime daryti to, ko neleidžia įstatymai", - sakė A. Klimavičius, atsakydamas į Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos atstovų klausimą.
Generalinis prokuroras į Seimo posėdį buvo iškviestas Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos prašymu.
BNS
