Latvijos centrinio banko vadovas teigė esąs įsitikinęs, kad Latvija eurą įsives 2008 metais, nes sparčiai besivystanti šalis jau atitinka daugelį Europos bendrosios valiutos zonos kriterijų.
Latvija, prie Europos valiutų keitimo kurso mechanizmo (ERM-2) siekianti prisijungti 2005 metų sausio 1 dieną, o eurą įsivesti po trejų metų, yra įsitikinusi, kad lengvai įgyvendins Mastrichto sutarties nuostatas dėl biudžeto deficito, infliacijos ir valstybės skolos.
"Mūsų grafikas yra realus ir pragmatiškas", - sakė Ilmaras Rimsevicas. Jis pridūrė, kad šis planas sulaukė teigiamo atsako iš finansų rinkų bei kitų Europos šalių centrinių bankų.
Latvija yra viena iš dešimties šalių, kurios šių metų gegužės 1 dieną taps Europos Sąjungos (ES) narėmis ir po mažiausiai dvejų metų prisijungs prie ERM-2.
"Po narystės euro zonoje mūsų laukia visiškai naujas rytas", - sakė I. Rimsevicas, pridurdamas, kad kelerius metus vykdomos griežtos fiskalinės reformos ir stabili su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) dirbtine valiuta SDR (specialios skolinimosi teisės) susieta Latvijos valiuta didina investuotojų pasitikėjimą.
Skirtingai nuo kitų Vidurio Europos šalių, Latvijai neturėtų iškilti sunkumų prisijungiant prie euro zonos ir apsisaugant nuo staigių valiutų kurso svyravimų.
I. Rimsevicas sakė, kad Latvija tiesiog persies latą nuo SDR prie euro esamu rinkos kursu ir paliks +/-1 proc. svyravimo ribas, kad būtų užtikrintas sklandus valiutų rinkų persitvarkymas.
Tačiau tuo pat metu Latvijos centrinio banko vadovas teigė esąs susirūpinęs dėl neseniai ženkliai išaugusio euro kurso.
"Jei euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ir toliau augs, kils abejonių dėl lato stiprumo euro atžvilgiu, o tai gali sukelti infliacijos riziką", - sakė I. Rimsevicas.
Jo nuomone, infliacija gali kelti grėsmę Latvijai ERM-2 viduje, tačiau bankininkas pabrėžia, kad Latvija sieks neviršyti Mastrichto sutarties nuostatų.
Latvijos infliacijos lygis praėjusiais metais siekė 3 proc. Numatoma, kad 2004-2005 metais kainos augs 3,5-3,8 proc., o 2006 metais turėtų sumažėti. Prognozuojama, kad Latvijos BVP pernai padidėjo daugiau nei 7 proc., o šiais metais ūgtels 6 proc.
Europos centrinis bankas mano, kad naujosios ES narės neturėtų skubėti prisijungti prie euro zonos, tačiau keletas ES naujokių nori prie bendrąją Europos valiutą įsivesti kaip galima greičiau ir taip sustiprinti fiskalinę drausmę bei ekonominį stabilumą.
Tačiau I. Rimsevicas sakė, kad Latvija neskuba tapti euro zonos nare.
"Mes norime kuo geriau pasiruošti ir kad visas procesas būtų kuo atviresnis bei skaidresnis", - sakė banko vadovas.
Latvijos kaimynės Lietuva ir Estija, įstojusios į ES, prie euro zonos nori prisijungti kaip galima greičiau: Estija - 2006 metų, o Lietuva - 2007 metų viduryje. Abiejų šalių valiutos jau yra susietos su euru.
I. Rimsevicas sakė, kad Latvija sveikintų bendrą Baltijos šalių prisijungimą prie euro zonos, nes tai parodytų regiono vienybę bei palengvintų prisijungimo derybas.
“Reuters”-ELTA
