Po pasirašymo šį dokumentą dar turės ratifikuoti Latvijos Seimas. Pasirašydama konvenciją, Latvija įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokios veiklos, prieštaraujančios šiam tarptautiniam dokumentui. Gegužės 10 dieną šalies vyriausybė įgaliojo ministrą J.Reirą pasirašyti Stambulo konvenciją.
„Pasirašydama Stambulo konvenciją Latvija žengia reikšmingą žingsnį kelyje į smurto artimoje aplinkoje išnaikinimą. Tikiu, kad pagarba moterims ir šeimos santykiams turi būti kiekvienos šeimos tradicija ir vertybė. Dėl šios priežasties būtina imtis visų žingsnių užkirsti kelią smurtui, be kita ko, parodant mūsų politinį ryžtą tarptautiniu mastu bei įgyvendinant veiksmingas priemones, kurios užtikrintų taiką kiekvienoje šeimoje“, – sakė J.Reiras.
„Esu dėkingas visiems, kurie dėjo pastangas, kad Latvija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, ir nebijojo viešai išreikšti savo palaikymo“, – pridūrė ministras.
2011 metais Europos Tarybos priimta Stambulo konvencija yra pirmasis pasaulyje teisiškai įpareigojantis tarptautinis dokumentas, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir su juo kovoti.
Šį dokumentą yra pasirašiusios visos Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus Čekiją. Lietuva šį dokumentą pasirašė 2013-aisiais, Estija – 2014 metais, tačiau nėra jo ratifikavusios.
Prieštarauja konstitucijai?
Latvijos dešiniojo sparno politikai tvirtina, kad konvencija primes šaliai radikalų neomarksistinį feminizmą ir genderizmą. Katalikų ir liuteronų bažnyčių lyderiai taip pat pasisako prieš šią konvenciją.
Anksčiau buvo pranešta, kad Latvijos vyriausybė pritars dokumento priėmimui iš dalies, paaiškinusi, kad Latvija palaiko tas konvencijos nuostatas, kurios neprieštarauja šalies konstitucijai.
Socialinės apsaugos ministerija savo informaciniame pranešime nurodė, kad Konvencija pagerina bendrą teisinę bazę užtikrinant moterų apsaugą nuo smurto, ir ministerija pasisako už jos ratifikavimą.
Tuo tarpu teisingumo ministras Dzintaras Rasnačas, vadovaudamasis atlikta dokumento teisine analize, pareiškė, kad konvencija ignoruoja tėvų teises dėl savo vaikų ugdymo, taip pat – tėvų religijos laisvę, kuri apima teises ugdyti savo vaikus pagal savo religines ir filosofines pažiūras.
Konvencija šalys įpareigojamos keisti žmonių mąstyseną ir pažiūras, pažymėjo Teisingumo ministerija. „Teisiniu požiūriu negalima rasti priežasties, kodėl Latvija turėtų pasirašyti tarptautinį susitarimą, kuris prieštarauja jos pagrindiniam įstatymui – konstitucijai“, – sakoma ataskaitoje, kurią pasirašė Dz.Rasnačas ir kuri buvo parengta remiantis užsakyta teisine analize.
Ministras aiškino, kad Stambulo konvencija yra pirmas tarptautinis susitarimas, kuriame yra pateikiamas „socialinės lyties“ apibrėžimas.
„Konvencija įpareigoja šalis atsisakyti diskriminacijos ne tik lyties pagrindu, bet ir „socialinės lyties“ pagrindu. Kad laikytųsi šio nediskriminacijos principo, Latvija anksčiau ar vėliau turės pradėti konstitucijos 110-ąjį straipsnį ir straipsnio CL 35 antrą paragrafą aiškinti pagal socialinės lyties teoriją. Tai reiškia leidimą tuoktis tos pačios lyties asmenų poroms net ir be konstitucijos 110-ojo straipsnio pirmojo sakinio formuluotės pakeitimo“, – perspėjo ministras.
Latvijos konstitucijos 110-asis straipsnis nustato, kad valstybė „gins ir rems santuoką – sąjungą tarp vyro ir moters, šeimą, tėvų teises ir vaiko teises“.
