Kokia yra Latvijos dujų sektoriaus strategija ir šios rinkos ateitis?
Paskutiniu Latvijos vyriausybės nutarimu yra priimtas sprendimas liberalizuoti dujų rinką iki 2017-ųjų balandžio. Tam, kad tai pasiekti, turėsime pakeisti kai kuriuos esamus įstatymus bei priimti naujus teisės aktus, kurie užtikrins dujų rinkos funkcionalumą ir konkurencingumą.
Šis vyriausybės sprendimas taip pat reiškia ir Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą. Be rinkos atvėrimo konkurencijai, vyriausybė taip pat nusprendė įpareigoti esamą vertikaliai integruotą monopolistą „Latvijas gāze” atskirti perdavimo ir saugojimo veiklas nuo tiekimo ir skirstymo veiklų. Vyriausybės sprendimas reiškia visišką nuosavybės atskyrimą, o tai reiškia, kad Latvijoje situacija bus adekvati Lietuvos ir Estijos rinkoms.
Tikiu, kad iki 2017-ųjų balandžio gali būti įgyvendintas teisinis atskyrimas, po kurio seks pilnas nuosavybės atskyrimas.
Kaip Jūs vertinate Lietuvos dujų rinkos strategiją?
Lietuva Baltijos šalių dujų rinkoje daugeliu atvejų veikia kaip ledlaužis. Lietuva nepasinaudojo leidžiančia nukrypti Trečiojo ES energetikos paketo nuostata ir tapo pirmąja Baltijos šalimi, iki galo įgyvendinusia paketo reikalavimus. Lietuva buvo pirmoji, įgyvendinusi alternatyvaus gamtinių dujų šaltinio per SGD terminalą projektą bei dujų biržą. Dabar mes, latviai, galime daug ko išmokti iš Lietuvos patirties.
Iš kitos pusės, šie proaktyvūs veiksmai turėjo didelę kainą – turiu galvoje aukštesnes Rusijos kainas. Alternatyvių gamtinių dujų kaina taip pat yra didelė.
Žiūrint iš vartotojo pusės, būtų geriau, jei Baltijos šalys sutartų dėl bendro SGD terminalo projekto ir siektų ES finansavimo jam vystyti.
Jūsų nuomone, kaip Klaipėdos SGD terminalas pakeitė Baltijos šalių regiono dujų rinkos konkurencingumą?
Akivaizdu, kad SGD terminalas keičia Baltijos šalių regiono žaidimo taisykles. Poveikį matome per dujų kainas Lietuvoje, kurios sumažėjo dėl to, kad šalis turi alternatyvų dujų šaltinį.
Tai – didelis postūmis dar ir dėl to, kad gamtinių dujų kaina yra susieta su Jungtinės Karalystės gamtinių dujų biržos „National Balancing Point“ kainomis, ir nebėra susieta su naftos kainomis. Taigi tai – ne tik dujų šaltinių, tačiau ir dujų kainų mechanizmų diversifikavimas.
Lietuva jau pasirašė sutartis su keliomis Estijos kompanijomis dėl SGD tiekimo. Kaip manote, ar Latvijos ūkio subjektai artimiausiu metu bus pasiruošę taip pat pirkti dujas iš Lietuvos?
Didieji Latvijos dujų vartotojai yra tikrai susidomėję galimybe naudotis SGD. Šiuo metu dirbame su trečiųjų šalių prieigos prie perdavimo sistemos ir saugyklų taisyklėmis. „Latvenergo” pateikė pasiūlymų dėl šių taisyklių projekto, o tai rodo jų susidomėjimą pirkti dujas iš alternatyvaus šaltinio.
Visgi sprendimas, įsigyti SGD ar ne, priklausys nuo kainos. Latvijos vartotojai norės SGD tik tuo atveju, jei jų kainos bus mažesnės, nei dabartinių tiekėjų.
Kaip Jūs matote Inčukalnio dujų saugyklos ateitį?
Inčukalnio dujų saugykla istoriškai visada buvo svarbus elementas, užtikrinantis dujų tiekimo saugumą. Šis saugyklos vaidmuo dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra dar svarbesnis.
Šioje situacijoje SGD terminalas ir Inčukalnio saugykla gali labai efektyviai viena kitą papildyti ne tik kaip dujų tiekimo šaltiniai, tačiau ir kaip rinkos instrumentai. Saugykla gali suteikti galimybę rinkos dalyviams reaguoti į kainų pokyčius ir pirkti bei saugoti dujas tada, kai jos pigios, bei naudoti tada, kai jų kaina pakyla. Tokiu būdu saugykla gali padėti apsisaugoti nuo kainų rizikos, o tai – gera naujiena rinkai ir vartotojams.
