Latvijos Seimas po paskutinio svarstymo pritarė įstatymui dėl priemonių apsaugoti šalies kiaulienos rinką. Už įstatymą balsavo 85 deputatai, 4 susilaikė, o "Naujosios eros" partijos lyderis Krisjanis Karinas balsavime nedalyvavo, nors ir buvo Seimo salėje.
Gegužės 6 dieną Latvijos Vyriausybė, siekdama apsaugoti vidaus rinką ir sušvelninti importo poveikį vietiniams gamintojams, nustatė papildomus muito mokesčius gyvų kiaulių importui bei muitų kvotas kiaulienai ir jos subproduktams. Ministrų kabinetas taip pat patvirtino apsaugos priemonių taikymo ir rinkos liberalizavimo grafiką.
Iš pradžių "Naujosios eros" partija pritarė siūlymui taikyti apsaugos priemones tik importui iš Lenkijos, o ne iš Lietuvos ar Estijos, kad būtų išvengta problemų, kurios galėtų kilti Latvijos pieno produktų eksportui į kitas Baltijos šalis. Tačiau Latvijos žaliųjų ir ūkininkų sąjungos atstovai primygtinai reikalavo riboti importą ir iš Lietuvos bei Estijos.
Pagal priimtą įstatymą kiaulienos supirkimo kaina bus padidinta siekiant padengti sąnaudas ir užtikrinti kiaulininkystės sektoriaus vystymąsi. Nors kiaulienos supirkimo ir pardavimo kainos gerokai pakils, jos neviršys 2001 m. lygio.
Įstatymo projektą inicijavusi Ekonomikos ministerija mano, kad apsaugos priemonės pašalins neigiamą poveikį vietinei kiaulienos gamybai. Tuo tarpu Latvijos mėsos perdirbėjų asociacija anksčiau teigė, jog dėl dirbtinai padidintų kainų darbo gali netekti daugiau kaip 600 sektoriaus darbuotojų. Asociacija pridūrė, kad šalyje net 30 proc. gali sumažėti mėsos perdirbimo apimtys.
LETA-ELTA