Užsienio reikalų, Gynybos ir Finansų ministerijos susitarė, kokiu būdu bus pasiektas šis tikslas.
Pagal jų pasiektą kompromisinį scenarijų, 2015 metais gynybai finansuoti turėtų būti skirta ne mažiau negu 1 proc., 2016-aisaisis – 1,1 proc., 2017-aisiais – 1,3 proc., 2018-aisiais – 1,5 proc. 2019-aisiais – 1,75 proc., o nuo 2020 metų – bent 2 proc. BVP.
Didesnis finansavimas būtinas tikslingam valstybės gynybos pajėgumų stiprinimui, įgyvendinant Latvijos įsipareigojimus NATO ir kuriant pagrindą ginkluotųjų pajėgų kovinių pajėgumų ilgalaikei plėtrai. Tuo pačiu būtų palaikoma Latvijos narystė Europos ir transatlantinėse saugumo struktūrose.
Prognozuojama, kad 2014 metais Latvijos išlaidos gynybai sudarys 0,91 proc. BVP.
Latvijos prezidentas nelaiko savęs euroskeptiku
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis nelaiko savęs euroskeptiku.
Tai valstybės vadovas pareiškė trečiadienį interviu visuomeninei televizijai LTV.
A.Bėrzinio kandidatūrą į prezidento postą iškėlė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS). Gegužę į Europos Parlamentą išrinkta šios politinės jėgos atstovė Iveta Grigulė nusprendė prisijungti prie Didžiosios Britanijos euroskeptikų lyderio Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) vadovaujamos euroskeptikų grupės Europos Sąjungos asamblėjoje.
N.Farage'o frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ naujojoje ES Asamblėjoje turi 48 narius, tarp jų du Lietuvos partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovus. Ankstesniame Europarlamente šį politinė grupė turėjo 31 narį.
Prezidentas A.Bėrzinis interviu taip pat pabrėžė, kad Latvijos įstojimas į ES buvo teisingas žingsnis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
