Latvijai, Estijai, Čekijai ir Didžiajai Britanijai šiandien – įtempta diena. Rygoje tęsiasi tarptautinis susitikimas, kurio metu jos turi pristatyti progresą, kurį pasiekė rengdamos sumanios specializacijos strategijas. Lietuva, pernai pristačiusi savo strategijos rengimo metodiką Europos Komisijai, susitikime dalyvauja kaip šalis, galinti pasidalinti savo patirtimi ir patarimais.
Jau greitai sužinosime, kokias verslo sritis, kuriose gali būti pritaikyti mokslo laimėjimai, apsispręs vystyti skirtingos Europos Sąjungos šalys ir regionai. Visoje ES baigiamos rengti sumaniosios specializacijos strategijos ir ruošiamasi žengti kitą žingsnį – pradėti įgyvendinti jose suplanuotus projektus. Tačiau ne visos šalys šiam žingsniui vienodai pasiruošusios. Latvijos, Estijos, Čekijos ir Didžiosios Britanijos atstovai susitikime Rygoje pristato ekspertams iš Europos Komijos ir kitų projekte dalyvaujančių šalių, ką joms iki šiol pavyko pasiekti ir kaip tai buvo padaryta.
Lietuvai šiame susitikime patikėta pristatyti metodiką, kurią ji taikė rengdama savo sumanios specializacijos strategiją. Pernai vasarą ši metodika buvo pristatyta Briuselyje – tada ją patvirtino tarptautiniai ekspertai. Šiuo metu Lietuva rengia sumanios specializacijos prioritetų kelrodžius – planus, kuriuose numatys, kaip bus įgyvendinti išsirinkti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų prioritetai.
„Lietuvos visuomenė menkai suvokia, ką mūsų mokslininkai daro, link ko juda, kokie mūsų prioritetai. Reikia labai stengtis siekiant įrodyti, jog negalima tikėtis spartesnės šalies pažangos be mokslinių tyrimų ir naujomis technologijomis paremtos pramonės. Sumani specializacija bus įrankiu, padėsiančiu atrasti šalies pranašumus ir efektyviai jais pasinaudoti“, - sako Lietuvos švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė.
Latvijos švietimo ir mokslo ministro patarėjas profesorius Indrikis Muiznieks pripažįsta, kad rengdama sumanios specializacijos strategiją Lietuva kaimyninę šalį lenkia keliais žingsniais. „Jūs jau išskyrėte prioritetus, kuriais vadovausitės ir rengiate kelrodžius jiems įgyvendinti, taigi, esate pažengę toliau nei mes. Latvijoje mes kol kas išskyrėme šešias prioritetines mokslinių tyrimų, inovacijų kryptis, kaip darėte ir jūs Lietuvoje, dabar dirbsime toliau. Mes ir dabar žinome savo stipriausias vietas, tačiau rengdami sumanios specializacijos strategiją galėsime viską sudėlioti į lentynėles ir optimizuoti veiklą“, - kalba profesorius Indrikis Muiznieks.
Sumanios specializacijos strategijos rengimą Lietuvoje koordinuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Per šiai užduočiai skirtus metus MOSTA sutelkė beveik du šimtus mokslininkų, verslininkų ir viešojo sektoriaus atstovų, kurie kartu apsisprendė dėl MTEP ir inovacijų prioritetų, kuriais ateinančius septynerius metus vadovausis Lietuva.
„Prioritetų sąrašas jau pateiktas, tačiau darbas tęsiasi. Mokslininkai, verslininkai, viešojo sektoriaus atstovai kartu rengia kelrodžius, kaip atrinkti prioritetai bus paversti realiais darbais, kurie skatins Lietuvos ekonomikos augimą, didins konkurencingumą pasaulyje. Džiaugiamės, kad žmonės, prieš metus sutikę prisijungti prie šios užduoties įgyvendinimo, savo akimis įsitikino, koks svarbus jų indėlis ir pasiryžo likti ir dirbti toliau. Regis, būtinybė kalbėtis, tartis tampa įpročiu, rodančiu augančią bendradarbiavimo kultūrą“, - sako MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.
