„Dedam pastangas, kad iš šio Azijos regiono – iš Kazachstano, Turkmėnistano, Uzbekistano, Azerbaidžano kiek daugiau tų krovinių pritraukti į Klaipėdos uostą“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė uosto vadovas.
Anot jo, vien iš Kazachstano šiemet perkrauta 139 tūkst. tonų krovinių ir tai gerokai mažiau negu pernai (263 tūkst. tonų). 2022 metais iš šio šalies krauta 191 tūkst. tonų krovinių.
„Šiemet rodikliai bus mažesni. Yra sunku pravažiuoti iš Kazachstano į Klaipėdą geležinkeliu, nes reikia derinti su Rusija. Tai daro pati Kazachstano pusė daugiausiai“, – aiškino uosto vadovas.
Pasak A. Latako, Ukrainos grūdų šiemet taip pat kraunama nedaug – apie 276 tūkst. tonų, jų apimtys mažos dėl transportavimo problemų.
„Labai nedideli kiekiai. Viskas suprantama – atvežti tuos grūdus buvo sunku. Iki 100 dienų važiuodavo grūdai iš Ukrainos iki Klaipėdos, todėl daugeliu atveju jie atvažiuodavo sudygę“, – teigė uosto vadovas.
2023 metais iš Ukrainos perkrauta 369 tūkst. tonų, o 2022 metais – beveik 414 tūkst. tonų krovinių.
„Baltarusijos krovinių dar šiek tiek yra – 2024 metais per sausį-lapkritį perkrauta 611 tūkst. tonų. Praktiškai yra tiktai maisto, augalinės kilmės produktai, aliejus, mėsos ir šiek tiek chemijos produktų, kurie nepatenka į jokias sankcijas“, – komitete sakė A Latakas.
2023 metais Klaipėdos uoste krauta 775 tūkst. tonų, 2022 metais – 2,224 mln. tonų baltarusiškų krovinių.
Pasak jo, iš Rusijos taip pat keliauja nesankcionuoti kroviniai – grūdai, gyvulinės kilmės produktai.
„Šiek tiek yra grūdų, maišytų grūdų, kviečių su miežiais. Dar šiek tiek gyvulinės kilmės produktų, vaistų, kas nėra sankcionuota“, – kalbėjo A. Latakas.
A. Latakas mano, kad šiemet rusiškų krovinių per uostą bus perkrauta iki 200 tūkst. tonų.
2023 metais uoste krauta 303 tūkst. tonų, 2022 metais – 468 tūkst. tonų Rusijos krovinių.
