„Kasacinį skundą byloje pateikę Kultūros infrastruktūros centras prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 metų vasario 8 dienos nutarties dalį dėl priteistos žalos atlyginimo“, – BNS sakė LAT atstovė Ieva Mastenica.
Apeliacinio teismo sprendimu, Kelmės rajone esančio Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio statybos darbų rangovė „Agromena lt“ ir techninę priežiūrą vykdęs Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės vienuolyne ir bažnyčioje 2012 metais kilo didelis gaisras, šiuos pastatus apdraudusiai draudimo bendrovei turėjo sumokėti daugiau kaip 610 tūkst. eurų.
Pirmos instancijos teismas buvo priteisęs perpus mažesnę sumą – per 327 tūkst. eurų.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ prašė atlyginti beveik 900 tūkst. eurų.
Bylos duomenimis, gaisras vienuolyne kilo dėl minėtų įmonių netinkamai atliktų veiksmų projektuojant, montuojant dūmtraukį, netinkamai atliekant statybos techninę priežiūrą. Ugnis buvo išplitusi ir į bažnyčios pastatą.
Prie nelaimės prisidėjo ir Tytuvėnų piligrimų centro vadovo netinkamas pareigų vykdymas – jis atjungė vienuolyne suveikusią priešgaisrinę signalizaciją, ją perkrovė ir nepatikrino, kodėl ši suveikė.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek Kultūros infrastruktūros centro ir bendrovės „Agromena lt“ netinkamai atlikti veiksmai, tiek signalizaciją išjungusio Tytuvėnų piligrimų centro vadovo elgesys nulėmė, kad gaisras kilo ir vienuolyno pastate, ir bažnyčioje, tačiau šių subjektų atsakomybė dėl padarytos žalos yra skirtinga.
Anot Apeliacinio teismo, „Agromena lt“ ir Kultūros infrastruktūros centras turėjo solidariai atlyginti „Gjensidige“ 70 proc. visos už draudžiamąjį įvykį išmokėtos sumos, o Tytuvėnų piligrimų centras – 30 procentų.
Per gaisrą 2012 metų sausį sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų – meno ir kultūros vertybių, nukentėjo vienuolyno pastatas.
Tuomet padaryta 1,8 mln. eurų žala, sunaikintos ir sugadintos reikšmingos kultūros vertybės.
Tuomečiam Tytuvėnų piligrimų centras vadovui taikyta ir baudžiamoji atsakomybė – jis buvo nuteistas už tai, kad išjungė signalizaciją ir taip prisidėjo prie gaisro išplitimo. Kiti asmenys – statinio techninis prižiūrėtojas, statybų vadovas, projekto vadovas ir projekto vykdymo priežiūros vadovas – baudžiamosios atsakomybės išvengė, suėjus senaties terminui.
Po 2017 metų gruodį priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo kaltu dėl gaisro pripažintas buvęs Tytuvėnų piligrimų centro vadovas Pranas Jurkaitis. Jam skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant pusantrų metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
